Dronas buvo rastas rugpjūčio 14 d., praėjus 10 dienų po incidento, į vakarus nuo oro uosto. Tyrėjai ten taip pat aptiko apie 50 gramų medžiagos, kuri, kaip įtariama, yra karinė sprogstamoji medžiaga heksogenas, skelbia Vokietijos žiniasklaida.
Pranešimuose cituojami saugumo šaltiniai įtaria, kad prie mėginimo surengti ataką prisidėjo Rusijos žvalgyba. Maskva šiuos kaltinimus neigia.
Kaip skelbta, rugpjūčio 4 d. oro uosto krovinių zonos apsaugos teritorijoje buvo aptiktas dronas su sprogmenimis. Netoli stovėjo keli Ukrainos krovininiai lėktuvai.
Iš Vokietijos – reikšminga pagalba Ukrainai stiprinant oro ir priešbalistinę gynybą
Tyrėjai taip pat įtaria, kad antras dronas galėjo susidurti su DHL krovininiu lėktuvu netrukus po to, kai oro uostas buvo laikinai uždarytas.
Šis oro uostas laikomas karinės paramos Ukrainai logistikos centru.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas antradienį pareiškė, kad šalies vyriausybė netrukus paskelbs, ką laiko atsakingu už mėginimą surengti dronų ataką.
F. Merzas: tie, kurie rengia hibridines atakas prieš Vokietiją, „už tai sumokės“
Susiję straipsniai
Kancleris Friedrichas Merzas antradienį pareiškė, kad asmenys ir grupuotės, atsakingos už hibridines atakas prieš Vokietiją – tokias kaip oro uoste rastas dronas su sprogmenimis – „už tai sumokės“, tačiau konkretaus įtariamojo neįvardijo.
Vokietija vis dažniau „atsiduria hibridinių atakų rengėjų taikiklyje“, sakė F. Merzas, turėdamas omenyje šį mėnesį įvykusį incidentą Leipcigo oro uoste, kuris yra svarbus karinio transporto mazgas.
Policija pasitelkė robotą, kad neutralizuotų droną su sprogmenimis, rastą netoli Ukrainos krovininio lėktuvo, ir mano, kad antrasis dronas galėjo susidurti su netoliese besileidusiu „DHL“ lėktuvu.
Antradienį žiniasklaidos pranešimuose, kurie dar nebuvo oficialiai patvirtinti, teigiama, kad vėliau buvo aptiktas trečiasis dronas, taip pat su sprogmenimis.
NATO narė Vokietija – ir viena iš pagrindinių Ukrainos rėmėjų kare prieš Rusiją – jau seniai kaltina Maskvą, kad ši vykdo prieš ją hibridinių atakų, šnipinėjimo ir diversijų kampaniją.
Tačiau Vokietija neapkaltino Rusijos dėl incidento Leipcige, o vidaus reikalų ministras Aleksandras Dobrindtas tik išreiškė įtarimą, kad į jį gali būti įtraukta „užsienio valstybė“.
F. Merzas, kalbėdamas dviejų dienų trukmės vyriausybės išvažiuojamojo posėdžio pradžioje, teigė, kad nusikaltėliai „vis dažniau elgiasi be skrupulų“ ir yra pasirengę sukelti arba prisiimti riziką dėl „didelių turtinių nuostolių, sužalojimų ir mirčių“.
Kancleris sakė, kad vyriausybė bendradarbiauja su saugumo tarnybomis „siekiant nustatyti Leipcigo išpuolio kaltininkus“ ir kad Berlynas tikisi „netrukus pateikti išsamią informaciją ir komentarus šiuo klausimu“.
F. Merzas sakė, kad vyriausybė teisingai ėmėsi įvairių priemonių, „siekiant geriau apsaugoti mūsų šalį ir jos gyventojus nuo hibridinių išpuolių“.
Tarp jų – geresnė gynyba nuo dronų ir planai suteikti saugumo tarnyboms įgaliojimus atsakyti atakų rengėjams tiek šalyje, tiek užsienyje, pavyzdžiui, įsilaužiant į jų kompiuterinius serverius.
„Vyriausybė užkraus naštą hibridinių išpuolių vykdytojams, – sakė F. Merzas. – Jie už tai sumokės.“
Jis taip pat pažadėjo „neatsitraukti nuo pasirinkto kurso“ remiant Ukrainą kovoje su Rusijos invazija.
„Vyriausybė toliau tvirtai remia Ukrainą, – sakė jis. – Šiandien mes esame jos stipriausias rėmėjas – ne tam, kad pratęstume karą, o tam, kad priverstume pradėti taikos derybas.“
Pasak visuomeninių transliuotojų NDR, WDR ir dienraščio „Sueddeutsche Zeitung“, Vokietijos tyrėjai rugpjūčio 14 d. netoli Leipcigo oro uosto rado trečiąjį droną, o vėliau netoliese aptiko karinės sprogstamosios medžiagos – heksogeno – pėdsakų.
Federalinė prokuratūra, AFP paklausta apie šį atvejį, atsisakė komentuoti.