2024 metais per Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizitą Pchenjane su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu buvo pasirašytas susitarimas dėl abipusės gynybos.
Oksfordo universiteto Šiaurės Korėjos ekspertas Edwardas Howellas pažymėjo, kad anksčiau daugelis šių dviejų valstybių santykius laikė išimtinai pragmatiškais, tačiau dabar jos, regis, tapo tikromis sąjungininkėmis. Apie tai pranešė „The Times“.
„Rusijos ir Šiaurės Korėjos santykiai dabar nėra vien verslo ryšiai. Jie tampa vis labiau strateginiai ir, svarbiausia, yra ilgalaikiai – manau, kad jie sukurti tam, kad tęstųsi ilgiau nei karas Ukrainoje“, – sakė E. Howellas.
JAV svarsto karių Europoje ateitį: sąjungininkams teks pasistengti
Ukrainos karinės žvalgybos duomenimis, Rusija kreipėsi į Šiaurės Korėją prašydama perduoti 120 balistinių raketų, kurios yra tris kartus galingesnės už 40 raketų KN-23 ir KN-24, jau gautų iš Pchenjano. Rusija taip pat nori gauti šešis Šiaurės Korėjos raketų paleidimo įrenginius, kuriuos lydėtų iki 90 darbuotojų, ir nuo 30 tūkst. iki 50 tūkst. karių.
Karališkojo jungtinių tarnybų instituto Rusijos ir Šiaurės Korėjos klausimų ekspertas Samuelis Ramani, konsultavęs Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Jungtinės Karalystės vyriausybes, pabrėžė, kad tokia parama dar labiau apsunkintų Ukrainos padėtį. Pasak jo, Pchenjano pagalbos Maskvai mastas dabar jaučiamas labiau nei 2024–2025 metais.
„Tai dar viena našta ir taip susilpnėjusiai Ukrainos oro gynybai. Technologijų perdavimas tampa vis sudėtingesnis, o Šiaurės Korėjos įtaka teikiant pagalbą Rusijai dabar yra labiau juntama nei 2024–2025 metais“, – sakė S. Ramani.
Susiję straipsniai
Pietų Korėjos centrinio banko vertinimu, Šiaurės Korėjos bendrasis vidaus produktas nuo 2023 metų kasmet auga daugiau kaip 3 proc. Tai yra didesnis augimo tempas nei bet kurioje Didžiojo septyneto valstybėje.
Buvęs Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo pareigūnas ir Šiaurės Korėjos ekspertas Victoras Cha tinklalaidėje „The General & The Journalist“ teigė, kad karas Ukrainoje Pchenjanui suteikė ypač palankias aplinkybes.
„Didžiausia dovana, kurios K. J. Unas galėjo tikėtis išėjęs iš pandemijos, buvo Rusijos karas Ukrainoje“, – sakė V. Cha.
Be to, kovodami su Ukrainos pajėgomis Rusijos Kursko srityje Šiaurės Korėjos kariai įgijo svarbios kovinės patirties, įskaitant bepiločių orlaivių naudojimą. „Kim Jong Unas labai norėjo susipažinti su šiais naujais karo vedimo metodais“, – pridūrė V. Cha.
E. Howello vertinimu, pasikeitė ir pačios Šiaurės Korėjos padėtis santykiuose su Rusija.
„Šiaurės Korėjai iš esmės pavyko priversti Rusiją pripažinti Pchenjano vertę. Tai kardinalus posūkis, palyginti su tuo, ką matėme Šaltojo karo metais, kai Šiaurės Korėja iš esmės buvo priklausoma nuo Maskvos ir Pekino“, – pabrėžė E. Howellas.