Rinkėjų aktyvumas siekė 38 proc. ir buvo mažiausias per beveik du dešimtmečius. Socialinių krizių purtoma karalystė susidūrė su rinkėjų abejingumu. Balsuoti užsiregistravo beveik 16 mln. žmonių, tačiau prieš rinkimus daugelis reiškė nepasitenkinimą dėl nedarbo ir nelygybės.
Pasak vidaus reikalų ministro Abdelouafi Laftito, antroje vietoje liko kadenciją baigiančiai koalicijai vadovaujantis Nacionalinis nepriklausomųjų susivienijimas (RNI), gavęs 66 vietas. Dešiniųjų „Istiqlal“ partija iškovojo 65 vietas, islamistinės opozicijos Teisingumo ir plėtros partija laimėjo 54 vietas.
Rinkimai surengti praėjus mažiau nei dviem mėnesiams po didelio masto migracijos krizės, kai dešimtys tūkstančių daugiausia jaunų marokiečių įsiveržė į Ispanijos eksklavą Seutą.
Marokas pareiškė, kas lėmė gausų migrantų antplūdį Ispanijoje: ėmė manyti, kad nebus grąžinti
Tik maždaug 4 proc. užregistruotų rinkėjų buvo 18–24 metų amžiaus.
Nepaisant prastų rinkėjų nuotaikų, karalystė teigia, kad jos ekonomika auga, ir spartina didelius infrastruktūros projektus, ruošdamasi kartu su Ispanija ir Portugalija surengti 2030 m. pasaulio futbolo čempionatą.
Susiję straipsniai
Maroko ministrą pirmininką iš daugiausia vietų laimėjusios partijos skiria karalius. Vėliau premjeras penkerių metų kadencijai sudaro vyriausybę, tačiau svarbiausius politinius sprendimus kontroliuoja monarchas.