Baltijos šalis yra vienas svarbiausių NATO rytinio gynybos flango ramsčių, o ekspertai teigia, kad parama Ukrainai kare su Rusija šalyje yra plačiai palaikoma.
„Požiūris į Rusiją yra pagrindinė priežastis, kodėl latviai siejasi su Vakarais, NATO ir Europa“, – AFP sakė vienas Vakarų diplomatas Rygoje, pridūręs, kad sunku įsivaizduoti didelius politinius pokyčius.
Apklausos rodo, kad ministro pirmininko Andrio Kulbergo vadovaujamas centro dešinės „Vieningasis sąrašas“ per šeštadienio rinkimus gali tapti didžiausia parlamento partija.
Rusija uždaro geležinkelio pasienio punktus su keliomis šalimis: tarp jų ir Lietuvos kaimynė
Tačiau jo centro dešinės koalicija, kurią taip pat sudaro centristinė „Naujoji vienybė“, nacionalistinis Nacionalinis aljansas bei Žaliųjų ir ūkininkų sąjunga, po rinkimų, kaip manoma, susilpnės.
Saugumas yra vienas svarbiausių rinkėjų rūpesčių su Rusija besiribojančioje šalyje, kuri didžiąją XX amžiaus dalį buvo Maskvos aneksuota ir valdoma.
Susiję straipsniai
Latvijos analitinio centro „LaSER“ ekspertas Robertsas Kitsas sakė, kad „gynyba ir saugumas bus prioritetas“.
Pasak jo, išskyrus kelis prieštaraujančius balsus, plačiai sutariama dėl karinių išlaidų išlaikymo beveik 5 proc. BVP lygiu ir paramos Ukrainai.
Tačiau ekonomika taip pat kelia didelį rinkėjų susirūpinimą.
Pagal gyvenimo lygį Latvija yra mažiausiai pasiturinti iš trijų Baltijos valstybių, nors nuo pat įstojimo į ES 2004 metais šis atotrūkis mažėja.
Ekonomikos augimas vangus, o rinkėjai pirštu beda į pragyvenimo išlaidas, sveikatos apsaugos sistemos būklę ir viešųjų finansų problemas.
Padėtį dar apsunkina dideli regioniniai skirtumai. Remiantis Briuselio ataskaita, 2024 m. BVP vienam gyventojui Rygos regione siekė 101 proc. ES vidurkio.
Tačiau kituose regionuose šis rodiklis nesiekia 50 proc.
Ypač įtempta padėtis yra rytiniame Latgalos regione, kuriame gyvena didelė dalis rusakalbių ir kuris smarkiai kenčia dėl gyventojų skaičiaus mažėjimo.
„Svarbiausia problema – jaunų žmonių ir gerų darbo vietų trūkumas“, – AFP sakė 30-metis Aigaras Soikantas iš Daugpilio, antro pagal dydį šalies miesto.
„Trūksta darbo (...) Žmonės išvyksta“, – apie miestą, kuriame 90 proc. gyventojų yra rusakalbiai, sakė jis.
Jis teigė ketinantis balsuoti už „centristinę arba dešiniąją partiją, kuri veikia šalies naudai“.
Populistų iškilimas
Kaip ir kitur Europoje, ekonominiai rūpesčiai prieš rinkimus čia sustiprino populistinių partijų pozicijas.
Kritiškai žvelgianti į paramą Ukrainai ir didesnes karines išlaidas partija „Suvereni valdžia“ („Suverena vara“, SV) apklausose surenka 9 proc. balsų ir gali užimti antrą vietą parlamente.
Kritikų laikoma prorusiška, partija, vadovaujama Julijos Stepanenko, daugiausia dėmesio skiria Latvijos ekonominiams sunkumams.
Tačiau politiškai ši partija yra izoliuota ir, jei neįvyktų didžiulis netikėtumas, neturėtų galimybių patekti į būsimą valdančiąją koaliciją.
Sąmoningai vengdamas žodžio „Ukraina“, SV sąrašo Latgaloje vadovas ir partijos pirmininkės vyras Vjačeslavas Stepanenka ragina „nutraukti bet kokią pagalbą užsienio valstybėms“.
„Pagalbos reikia mums, o ne atvirkščiai“, – AFP sakė jis.
Kita populistinė partija „Latvija pirmiausia“ (LPV) taip pat surenka 9 proc. balsų, o jos verslininkas lyderis Ainaras Šleseris dažnai lyginamas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
Ši partija sulaukia paramos dėl konservatyvios pozicijos ir pažadų atgaivinti ekonomiką, ir, kitaip nei SV, ji gali tapti nepakeičiama partnere formuojant koaliciją.
„Didysis klausimas – ar „Vieningasis sąrašas“ bendradarbiaus su Šleserio partija“, – sakė politikos analitikė Sigita Struberga.
Rusakalbių rinkėjų balsas
Ilgą laiką telkęsi už partijos „Santarvė“, rusakalbiai, sudarantys apie 35 proc. Latvijos gyventojų, daugiau nebebalsuoja kaip vieningas blokas.
„Santarvė“, kuri laimėjo kelerius parlamento rinkimus, tačiau niekada nepateko į vyriausybę, 2022 m. dingo iš parlamento ir turi labai mažai galimybių į jį sugrįžti.
„Nereikėtų į rusakalbius rinkėjus žiūrėti kaip į vieningą bloką, turintį vienodą balsavimo elgseną“, – sakė analitikas R. Kitsas.
Nors tapatybės klausimai niekur nedingo, vis didesnė šių rinkėjų dalis dabar balsuoja atsižvelgdama į ekonominius ir socialinius kriterijus.