Pasak leidinio, įtariamas organizatorius – Rusijos ir Latvijos pilietis Olegas Levuškinas, kuris, tyrėjų teigimu, teikė logistinę pagalbą ir padėjo pasirengti išpuoliui.
„The Telegraph“ šią informaciją išsiaiškino kartu su leidiniu „Welt am Sontagg“, remdamiesi Europos saugumo tarnybų informacija.
Sprendžiant iš nutekėjusių duomenų, kuriuos cituoja leidinys „Agentstvo“, O. Levuškinas mažiausiai iki 2018 m. gyveno Rygoje, bet 2019-aisiais persikėlė į Pskovo sritį, vėliau – į Sevastopolį.
K. Budrys siūlo Rusijos žvalgybą pripažinti teroristine organizacija: iš to plaukia pasekmės
Vadovaujantis SPARK informacija, jis yra dviejų įmonių Pskove ir dar vienos bendrovės Sevastopolyje bendraturtis.
Liepos pabaigoje O. Levuškinas per Turkiją atvyko į Berlyno Brandenburgo oro uostą, o liepos 27 d. išsinuomojo automobilį.
Susiję straipsniai
Liepos 31 d. automobilis buvo užfiksuotas netoli Leipcigo/Halės oro uosto, kur, kaip įtariama, jis vykdė žvalgybą prieš išpuolį.
Vokietijos žvalgybos ataskaitoje, kurią matė „The Telegraph“, teigiama, kad O. Levuškinui buvo pavesta „parengti nusikaltimo įvykdymui reikalingas priemones prieš faktinį jo įvykdymą“.
Vokietijos tyrėjai įtaria, kad O. Levuškinas iš anksto suplanavo išpuolį ir vėliau nurodė Baltarusijos agentui Andrejui Karšakovui, kurį pareigūnai apibūdino kaip „vienkartinį agentą“, įvykdyti jo planus.
Leipcigo oro uoste prie antenos pritvirtintame pirštinės fragmente buvo aptikta A. Karšakovo DNR, kurio profilis buvo įtrauktas į Suomijos ir Lietuvos kriminalinių duomenų bazes.
A. Karšakovas buvo suimtas 2010 m., kai bandė iš Suomijos parduotuvės pavogti drabužių už kelis šimtus eurų.
Lenkijos pareigūnai A. Karšakovą susiejo su 2024 m. įvykdytu padegimu namų apyvokos reikmenų parduotuvėje Lodzėje. Prokurorai šį incidentą priskyrė valstybės remiamam sabotažui.
Ryšiai su GRU
Aistringai motociklais besidomintis O. Levuškinas maždaug du dešimtmečius palaikė ryšius su GRU pulkininku Denisu Smolianinovu.
2025 m. gruodžio mėn. Lietuvos žvalgybos ataskaitoje, su kuria susipažino „The Telegraph“, teigiama, kad D. Smolianinovas vadovavo GRU Ukrainos padaliniui.
Kaip anksčiau nustatė WDR, NDR ir „Süddeutsche Zeitung“, Europos saugumo tarnybos O. Levuškiną laikė įtariamu Rusijos agentu dar iki išpuolio, tačiau po atvykimo į Vokietiją jis nebuvo atidžiai stebimas.
„The Telegraph“ duomenimis, išpuolis Leipcige buvo susietas su GRU 29155-uoju padaliniu, atliekančiu svarbų vaidmenį Rusijos vykdomoje sabotažo kampanijoje Europoje.
Jame tarnavo Sergejaus ir Julijos Skripalių apnuodijimu bei diversijomis Čekijoje kaltinami GRU pareigūnai Anatolijus Čepiga ir Aleksandras Miškinas.
O. Levuškino ryšys su 29155-uoju padaliniu nėra nustatytas, tačiau įtariamasis su D. Smolianinovu susipažino dar 2007 metais, kai GRU pulkininkas tarpininkavo sprendžiant finansinį ginčą.
Pėdsakai – ir Lietuvoje
Vokietijos saugumo tarnybų šaltinis nurodė, kad išpuolio metu naudoti sprogmenys galėjo būti į Vokietiją atgabenti per Bulgariją ir Serbiją, paslėpti sunkvežimių ertmėse.
Pasak leidinio, sprogstamasis įtaisas, pritvirtintas prie Leipcige rasto drono, buvo panašus į įtaisus, rastus kapinėse Lietuvoje.
Abiem atvejais buvo naudojamos sprogmenų pripildytos skardinės ir metalinės plokštelės su apskritomis įdubomis.
Be to, „The Telegraph“ nurodė, kad išpuolis Leipcige buvo itin panašus į sužlugdytą Rusijos sabotažo planą, pagal kurį dronais ir sprogmenimis buvo ketinama atakuoti taikinius Lenkijoje, Lietuvoje ir Vokietijoje.
Bandė pulti trimis dronais
Rugpjūčio 5-osios naktį netoli Ukrainos bendrovės „Antonov“ transporto lėktuvo An-124 „Ruslan“ Leipcigo/Halės oro uoste buvo rastas sprogstamąjį įtaisą gabenantis dronas.
Bombų išminuotojams pradėjus darbą, skrydžiai oro uoste laikinai buvo sustabdyti. „Antonov“ oro uostą naudoja kaip laikiną bazę po to, kai Rusijos pajėgos sunaikino Hostomelio aerodromą.
Vėliau išanalizavus vaizdo įrašus nustatyta, kad rugpjūčio 4 d. dronas atsitrenkė į An-124 sparną netoli degalų bakų, tačiau nesprogo ir nukrito ant žemės.
Tyrimo metu nustatyta, kad buvo panaudoti mažiausiai trys dronai.
Sustabdžius oro uosto veiklą, DHL krovininis lėktuvas nutraukė leidimąsi ir maždaug 400 metrų aukštyje susidūrė su neatpažintu objektu, kuris, kaip manoma, galėjo būti dar vienas dronas.
Rugpjūčio 14 d. lauke netoli vakarinės oro uosto dalies buvo rastas trečiasis dronas.
Rugsėjo 1 d. Vokietijos vyriausybė oficialiai apkaltino Rusiją dėl išpuolio. Reaguodamas į tai, Berlynas paskelbė uždarysiantis Rusijos generalinį konsulatą Bonoje ir nutrauksiantis susitarimą, pagal kurį sostinėje veikė Rusijos namai.
Vėliau tyrėjai nustatė du įtariamuosius: Olegą L. ir Baltarusijos pilietį Andrejų K., kuris taip pat turi Rusijos pasą.
Preliminariais tyrimo duomenimis, Olegas L. iš Vokietijos išvyko likus dviem dienoms iki išpuolio. Andrejus K. į Šengeno erdvę atvyko su turistine viza, kurią jam išdavė Italijos atstovybė Minske.
Vienas iš įtariamųjų, siejamų su mėginimu įvykdyti sabotažą, buvo aptiktas Suomijoje. Tačiau vietos policijai nepavyko jo sulaikyti, nes jis spėjo išvykti iš šalies.