„Jeigu atsisakymas pripažinti faktus ir viešai atsiprašyti tęsis, imsimės papildomų priemonių“, – socialiniame tinkle „X“ parašė Lee Jae-myungas.
Jis taip pat išreiškė „gilią užuojautą“ dėl Ukrainos pusės pareiškimų apie esą neišvengiamą karinį susidūrimą tarp Šiaurės ir Pietų Korėjos, pažymėdamas, kad tokie pareiškimai kursto karą Korėjos pusiasalyje.
Kaip pažymi „Reuters“, šis ginčas kilo sudėtingu metu Lee Jae-myungo administracijai, kuri aktyviai siekia sumažinti įtampą santykiuose su Šiaurės Korėja.
V. Putinas kartoja norą užbaigti karą Ukrainoje: „Tereikia nustoti kaltinti Rusiją nenoru derėtis“
Korėjos nacionalinio susivienijimo instituto ekspertas Cho Han-beomas pažymėjo, kad bet kokios papildomos priemonės greičiausiai paveiktų Pietų Korėjos teikiamą pagalbą Ukrainai.
Nuo Rusijos invazijos 2022 metais Pietų Korėja teikia Ukrainai humanitarinę ir finansinę pagalbą, o liepą įsipareigojo skirti papildomus 100 mln. JAV dolerių.
Susiję straipsniai
„Ukraina rizikuoja prarasti daugiau nei Pietų Korėja, nes ji gauna paramą iš Seulo“, – teigė jis, pridūręs, kad „užsitęsusi konfrontacija nėra naudinga nė vienai pusei“.
Pasak Cho Han-beomo, Pietų Korėja iš Ukrainos gauna informacijos apie Šiaurės Korėjos karinę veiklą.
Praėjusį mėnesį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis JT Generalinėje Asamblėjoje paskelbė, kad Kyjivas perdavė Seului du Šiaurės Korėjos karo belaisvius, kurie kovojo Rusijos pusėje.
Pietų Korėjai toks viešumas nepatiko. Vėliau Seulas apkaltino Kyjivą pažeidus susitarimą dėl karo belaisvių perdavimo konfidencialumo, o Ukrainos pareigūnai pareiškė, kad tokio susitarimo nebuvo.
Ketvirtadienį Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiga pareiškė, kad Kyjivas siekia pagerinti santykius su Seulu.