Trečiadienį Vašingtone duodamas išskirtinį interviu naujienų agentūrai AFP E. Gershkovichas papasakojo apie savo išgyvenimus po to, kai Rusijos saugumo tarnyba jį sulaikė ir apkaltino šnipinėjimu.
Šią patirtį jis aprašė šią savaitę išleistoje atsiminimų knygoje „This Cursed Beautiful Land“ (liet. „Ši prakeikta, graži žemė“).
Išėjusį į laisvę E. Gershkovichą užplūdo kalėjime slopintos emocijos.
V. Zelenskis įspėjo, kad V. Putinas nesustos: Kremliuje net paskelbė vaizdą su užrašu „Kyjivo link“
„Panikos priepuoliai, sustingimas žmonių miniose, ūmus pyktis. Kalėjimą ištvėriau laikydamasis gana stojiško požiūrio, kad privalau kontroliuoti savo emocijas, tačiau akivaizdu, kad visa tai kaupėsi, todėl išėjus į laisvę viskas ėmė veržtis į paviršių“, – pasakojo 34-erių žurnalistas.
Susiję straipsniai
Kalėjime nė karto neleidęs sau pravirkti, išėjęs į laisvę E. Gershkovichas verkdavo nuolat, be to, sapnuodavo košmarus, kad vis dar yra už grotų. Jį apėmė ir dar labiau trikdęs jausmas – noras grįžti į kalėjimo gyvenimą, prie kurio buvo taip pripratęs.
„Pirmosiomis savaitėmis jaučiau šį labai keistą norą grįžti. Nes tai buvo man suprantamas gyvenimas“, – prisiminė E. Gershkovichas.
Rengė reportažus iš Rusijos
Iš Sovietų Sąjungos emigravusių žydų sūnus E. Gershkovichas užaugo Naujojo Džersio priemiestyje. Su tėvais ir seserimi jis kalbėjo rusiškai, valgė rusišką maistą, o namuose buvo vadinamas rusišku savo vardo atitikmeniu Vania.
Į Rusiją jis atvyko 2017 m., norėdamas pradėti žurnalisto karjerą, vėliau dirbo naujienų agentūrai AFP Maskvoje, o po to perėjo į JAV laikraštį „The Wall Street Journal“. Jis buvo vienas iš nedaugelio žurnalistų, kurie ir po 2022 m. Rusijos pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą toliau rengė reportažus iš Rusijos.
2023 m. kovą E. Gershkovichas buvo sulaikytas Uralo kalnuose esančiame pramoniniame Jekaterinburgo mieste, kur rengė reportažą apie Rusijos karinę gamybą. Į restoraną, kuriame jis sėdėjo, įsiveržė maždaug šeši Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) pareigūnai ir uždėjo jam antrankius. Paaiškėjo, kad šaltinis, su kuriuo žurnalistas buvo susitikęs, buvo FSB agentas, kuriam buvo pavesta jį įvilioti į spąstus.
„Iškart pajutau milžinišką baimę, tarsi gyvulišką baimę. Jie, žinote, vėl užmovė man ant galvos gobtuvą ir ėmė daužyti per liemenį. Manau, jie tiesiog norėjo duoti suprasti: (...) „Dabar tu mūsų valioje“, – pasakojo E. Gershkovichas.
Jis teigia, kad, išskyrus šiurkštų elgesį sulaikymo metu, nepatyrė fizinio ar psichologinio smurto, kurį Rusijos kalėjimuose patiria tūkstančiai kitų kalinių, įskaitant Rusijos okupuotose teritorijose sulaikytus ukrainiečius.
„Jie nusprendė nepalaužti manęs kaip žmogaus, nekankinti, neatimti iš manęs maisto ir karšto vandens“, – sakė E. Gershkovichas ir pridūrė, kad pareigūnai akivaizdžiai siekė kalinių mainų.
Didžiąją įkalinimo laiko dalį jis praleido liūdnai pagarsėjusiame Lefortovo griežtojo režimo kalėjime Maskvoje, tokioje mažoje kameroje, kad joje galėjo žengti vos šešis ar septynis žingsnius. Jis kliaudavosi šeimos ir draugų siunčiamais siuntiniais, sportavo, meditavo ir rašė dienoraščius, kuriais vėliau rėmėsi rašydamas knygą. Jis taip pat skaitė atsiminimus apie Gulagą.
„Atrodė, kad tai kone instrukcija“, – sakė E. Gershkovichas.
Iš kameros draugo jis išmoko Rusijos kalėjimo gyvenimo taisyklių – kaip ankštoje kameroje atlikti įvairius fiziologinius reikalus ir kaip elgtis su kitais kaliniais, kad išliktų saugus.
Kaltinimai šnipinėjimu
Ir E. Gershkovichas, ir jo darbdavys kategoriškai neigė, kad jis buvo šnipas, o JAV valstybės departamentas pripažino jį „neteisėtai sulaikytu“.
Galiausiai FSB byla prieš jį buvo grindžiama dokumentu, kuriame, remiantis neįvardytu šaltiniu, teigta, kad „The Wall Street Journal“ Maskvos biurą CŽA naudoja žvalgybinei informacijai rinkti, todėl E. Gershkovichas esą „priklauso CŽA aparatui“.
Įsiutęs E. Gershkovichas šaukė ant savo tyrėjo.
„Mano paties redaktoriai neleistų man skelbti išskirtinės naujienos, paremtos vienu anoniminiu šaltiniu, o jūs čia man sakote, kad esu šnipas“, – savo knygoje prisimena jis.
2024 m. rugpjūtį, po 16 mėnesių už grotų, E. Gershkovichas, kuris buvo pripažintas kaltu dėl šnipinėjimo ir nuteistas 16 metų kalėjimo, buvo atskraidintas į netoli JAV sostinės esančią oro pajėgų bazę. Ten ant tūpimo tako jį pasitiko prezidentas Joe Bidenas ir viceprezidentė Kamala Harris.
Per mainus taip pat buvo paleista grupė kitų Rusijos ir Vokietijos kalinių, o Vakarų šalys savo ruožtu paleido kelis Rusijos agentus, tarp jų už žmogžudystę nuteistą Vadimą Krasikovą.
Vėl dirba žurnalistu
E. Gershkovichui atsigauti prireikė laiko ir psichoterapijos.
„Sakyčiau, kad tam, jog vėl pasijusčiau normaliai, prireikė maždaug tiek pat laiko, kiek praleidau kalėjime“, – sakė jis.
Šiuo metu E. Gershkovichas gyvena Berlyne ir vėl visu etatu dirba „The Wall Street Journal“ žurnalistu.
Jis teigia nevyksiantis į Rusiją, kol šalį valdo prezidentas Vladimiras Putinas, tačiau galutinai užverti durų į šią šalį nenorintis.
„Kalbant apie atleidimą Rusijai (...) ką tai apskritai reiškia? Ar tai visi 145 mln. ten gyvenančių žmonių? Ar Putinas ir FSB? Mano sulaikymas man yra FSB veiksmas, kurį patvirtino Putinas. Tačiau, žinoma, vieną dieną norėčiau sugrįžti. Ši šalis man daug reiškė“, – sakė E. Gershkovichas.