1993 m. spalio 4 d. tuometinis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas įsakė tankais apšaudyti Aukščiausiosios Tarybos parlamento pastatą, siekdamas nuslopinti pasipriešinimą savo administracijai.
Sekmadienio renginys, kuriame dalyvavo apie 2 tūkst. žmonių, buvo suderintas su Maskvos valdžia.
Kaip pranešama, sulaikymai suintensyvėjo mitingui einant į pabaigą ir dalyviams pradėjus skanduoti atviresnius prieš Kremlių nukreiptus šūkius.
Kyjive Rusijos dronai smogė Šiauriniam tiltui: užfiksavo lemtingą akimirką
Liudininkai „Telegram“ naujienų kanalui „Ostorozhno Novosti“ pasakojo, kad policijos pareigūnai puolė į minią, kai pradėjo skambėti šūkiai „Šalin carą!“, „Laisvę politiniams kaliniams!“ ir „Už sąžiningus rinkimus!“.
Mitingo dalyviai taip pat skandavo: „Ne politinėms represijoms!“, „Šalin Roskomnadzorą!“ ir „Šalin vagių ir sukčių partiją!“.
Susiję straipsniai
Komunistų partija pranešė, kad sekmadienio popietę, mitingo pabaigoje, buvo sulaikyti 65 „daugiausia jauni žmonės“. „Dedamos pastangos išlaisvinti sulaikytuosius ir suteikti jiems reikiamą pagalbą“, – savo „Telegram“ kanale paskelbė partija.
Pasak Rusijos valdžios institucijų, sulaikytųjų buvo ne tik Komunistų partijos rėmėjų: 26 buvo Komunistų partijos nariai, 30 – liberaliosios „Jabloko“ partijos nariai, o keli kiti – aktyvistai.
„Jabloko“ spaudos tarnyba pareiškė, kad „neturi informacijos apie partijos narių dalyvavimą Komunistų partijos akcijoje Maskvoje ir jų sulaikymą“.
Aukšto rango Komunistų partijos parlamentaras Dmitrijus Novikovas teigė, kad vėliau sekmadienio vakarą pareigūnai pradėjo paleisti dalį sulaikytųjų.
Nepriklausomas leidinys „Sotavision“ pranešė, kad keli dalyviai buvo sulaikyti per naktį, laukiant teismo posėdžių.
Nepriklausomas leidinys „Agentstvo“ pranešė, kad tai buvo didžiausi sulaikymai Komunistų partijos mitinge nuo 2022 m., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.
„Vieningoji Rusija“ praėjusį mėnesį vykusiuose pirmuosiuose karo metu surengtuose parlamento rinkimuose iškovojo rekordiškai daug vietų Valstybės Dūmoje. Komunistų partija – didžiausia Kremliaus toleruojama sisteminės opozicijos frakcija – laimėjo mažiau vietų nei ankstesniuose rinkimuose.
Svarbiausiais nacionalinio saugumo ir užsienio politikos klausimais partija paprastai laikosi pozicijos, sutampančios su Kremliaus, įskaitant paramą Rusijos karui prieš Ukrainą.
Komunistų partija kartais kritikuoja vidaus politiką, tačiau tiesiogiai neginčija Rusijos vadovo Vladimiro Putino valdžios.