Pagrindinė šio konflikto ašis – Estijos teikiama parama Ukrainos atstatymui.
Estija ėmėsi pagrindinio vaidmens atstatant Rusijos atakų nuniokotą Žytomyro sritį. Kaip rašo leidinys „Censor“, Estija regione pastatė modulinį vaikų darželį, suremontavo tiltą, padovanojo autobusų ir padėjo apgyvendinti šalies viduje perkeltus asmenis.
Estijos užsienio reikalų ministerijos duomenimis, bendra Estijos pagalbos Ukrainai suma 2022–2027 m. laikotarpiu sieks 1,41 mlrd. eurų.
V. Zelenskis skelbia apie sėkmingą operaciją „Vivaldi“: išlaisvino 125–140 kv. kilometrų teritorijos
2026 m. rugsėjį Ukrainos parlamento tarpparlamentinių ryšių grupės vadovas A. Puškarenka įsivėlė į skandalą, kai „Eesti Ekspress“ tyrime buvo teigiama, kad politikas bandė daryti įtaką Estijos paramos paskirstymui.
Iki šių metų A. Puškarenka vadovavo partijos „Tautos tarnas“ Žytomyro srities organizacijai.
Susiję straipsniai
Nurodoma, kad A. Puškarenka darė spaudimą Estijos tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo centro (ESTDEV) atstovams.
Dėl šio ginčo Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna galiausiai nurodė nutraukti darbinius ryšius su A. Puškarenka.
Lentelė ir pokalbis Estijos vardu
Remiantis tiriamosios žurnalistikos centro „BIHUS.info“ tyrimu, A. Puškarenka ne kartą dalyvavo Estijos finansuojamų projektų atidarymuose ir viešai siejo jų įgyvendinimą su savo veikla.
„Eesti Ekspress“ mini atvejį, kai ant vaikų darželio Ovrucho mieste atsirado lenta, kurioje buvo nurodyta, esą statybos vykdytos remiant A. Puškarenkai. Šaltiniai leidiniui nurodė, kad Estija pareikalavo lentą pašalinti.
Tyrime rašoma, kad kai Talino remiamas Olenos Zelenskos fondas pradėjo renovuoti būstus daugiavaikėms šeimoms, A. Puškarenka teigė atstovaujantis Estijai.
Jis vienai iš šeimų pažadėjo butą pastate, kuris buvo renovuojamas pasitelkus Estijos pagalbą.
Talinas pareiškė, kad A. Puškarenka neturėjo teisės atstovauti Estijai ar savarankiškai priimti sprendimų dėl projekto.
Po šio epizodo ESTDEV pakeitė savo gaires, nurodydama, kad Ukrainos valdžios institucijos gali siūlyti atstatymo objektus, tačiau galutinį sprendimą, kuriuos projektus finansuoti, turi priimti Estija.
Skandalingas susitikimas Taline
Ginčas paaštrėjo per 2026 m. birželio 18 d. Ukrainos delegacijos ir ESTDEV vadovybės susitikimą Taline.
Pasak „Eesti Ekspress“ cituojamo dokumento, A. Puškarenka ne kartą kalbėjo apie galimus Estijos vyriausybės pokyčius ir opozicinės partijos „Isamaa“ lyderį Urmasą Reinsalu įvardijo kaip būsimą ministrą pirmininką.
Dokumente taip pat teigiama, kad A. Puškarenka kalbėjo apie galimas pasekmes ESTDEV darbuotojams ir Estijos užsienio reikalų ministrui pasikeitus vyriausybei.
Vėliau U. Reinsalu pareiškė, kad nežadėjo A. Puškarenkai atleisti Estijos pareigūnų, jei jo partija ateitų į valdžią. Tačiau jis patvirtino, kad buvo informuotas apie susirūpinimą dėl Ukrainos parlamentaro elgesio.
Kaip teigiama „Eesti Ekspress“ tyrime, po susitikimo M. Tsahkna nurodė nutraukti darbinius ryšius su A. Puškarenka.
Pasak tyrimo, ministras vieno susitikimo metu tiesiai pasakė A. Puškarenkai, kad sprendimus dėl pagalbos priims Estijos pusė.
„Mes turime susitarimus su Ukraina, o ne su jumis“, – „Eesti Ekspress“ cituoja M. Tsahkną.
Tyrime teigiama, kad vidiniuose Estijos vertinimuose tolesnis bendradarbiavimas su parlamentaru buvo laikomas neįmanomu dėl jo elgesio, siūlomų projektų, kuriuos pareigūnai laikė susijusiais su asmeniniais interesais, ir spaudimo per žiniasklaidą.
Siekė sankcijų Estijos verslininkui
A. Puškarenka neatsakė į prašymus pakomentuoti situaciją, tačiau vėliau atsakymą pateikė Ukrainos parlamento tarpparlamentinių ryšių su Estija grupė, kuri tyrimą pavadino „žiniasklaidos puolimo“ dalimi.
Parlamentarai ginčą susiejo su Estijos verslininku O. Osinovskiu.
Jų versijoje teigiama, 2026 m. birželio 18 d. parlamentarai kreipėsi į Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybą, prašydami apsvarstyti galimybę taikyti sankcijas O. Osinovskiui ir su juo siejamoms bendrovėms, tarp jų – „Vero Logistics“, AS „Skinest Finants“ ir OÜ „Delantina“.
Parlamentinė grupė teigė, kad su O. Osinovskiu susiję subjektai yra pervežę iki 777 mln. eurų vertės rusiškos geležies rūdos, įskaitant žaliavą, kilusią iš bendrovių, priklausančių „Metalloinvest“ grupei.
Parlamentarai taip pat tvirtino, kad rugsėjo 4 d. A. Puškarenka per tarpininkus gavo ultimatumą: jis esą turėjo nustoti kelti klausimus, susijusius su O. Osinovskio tariamais ryšiais su Rusija ir galimomis sankcijomis, priešingu atveju jam grėsė plataus masto žiniasklaidos kampanija prieš jį.
Šių parlamentarų teiginių nebuvo įmanoma patvirtinti nepriklausomai, o viešai prieinamos informacijos apie tariamą ultimatumą nėra.
Pasak „Eesti Ekspress“ tyrimo, A. Puškarenka aktyviai siekė užblokuoti O. Osinovskio ir jo valdomos įmonių grupės „Skinest Group“ veiklą Ukrainoje.
Kaip teigiama žurnalistiniame tyrime, remiantis gautais dokumentais ir šaltinių duomenimis, Ukrainos deputatas privačiuose pokalbiuose savo atkaklumą grindė ne asmeniniu suinteresuotumu ar patikimais įrodymais, o tuo, kad tiesiog vykdo „politinį užsakymą iš Talino“.
Formalūs argumentai, kuriais remiantis bandyta pagrįsti būtinybę įtraukti O. Osinovskį į juoduosius sąrašus, tyrime įvardijami kaip itin abejotini ir dirbtinai sukonstruoti, neturintys tvaraus teisinio ar saugumo pagrindo.