Tačiau pasirengimas tokiam scenarijui atskleidžia nesutarimus dėl to, kokį vaidmenį ES turėtų atlikti saugumo srityje ir ar Bendrijos pastangos nedubliuoja NATO veiklos.
Pastarosiomis savaitėmis visų 27 ES šalių ambasadoriai tokį blogiausią išpuolio scenarijų aptarinėjo uždaruose posėdžiuose, į kuriuos nebuvo galima atsinešti telefonų ar pasikviesti padėjėjų. Anonimiškumo dėl konfidencialaus pokalbių pobūdžio prašę diplomatai ir pareigūnai teigė, kad diskusijos suintensyvėjo po to, kai rugpjūtį Vokietijos Leipcigo oro uoste buvo aptiktas dronas su sprogmenimis.
Nors ES tokius scenarijus svarsto jau ne vienus metus ir yra parengusi priemones, kaip koordinuoti atsaką į kibernetines atakas, kišimąsi į rinkimus ir diversijas, naujausiose diskusijose daugiausia dėmesio skirta rimtesnių išpuolių, galinčių pareikalauti daug aukų, rizikai. Du diplomatai nurodė, kad tokie scenarijai buvo konkrečiai aptariami praėjusį trečiadienį vykusiame ES ambasadorių susitikime.
Reaguodamos į Rusijos provokacijas – nauji NATO žingsniai: stiprina dalijimąsi žvalgybos informacija
ES teigimu, nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Maskva visoje ES suintensyvino kibernetinių atakų, diversijų ir kitų slaptų operacijų kampaniją.
„Europos demokratijos susiduria su vis daugiau grėsmių. Stipriname savo gebėjimus numatyti ir aptikti grėsmes, tobulinti ankstyvąjį perspėjimą ir užtikrinti, kad Europa galėtų reaguoti greitai ir vieningai, kai išbandomas mūsų demokratinis atsparumas“, – „Politico“ sakė už teisingumą atsakingas Europos Komisijos narys Michaelas McGrathas.
Pasak vieno ES pareigūno, diplomatai ir ministrai aptarė galimybę siųsti skubaus reagavimo grupes, skirti nukentėjusiai valstybei ES lėšų ir tai, kaip turėtų komunikuoti ES institucijų vadovai.
„Turime būti pasirengę rimtam incidentui. Deja, Leipcigo atvejis parodė, kad labai rimto incidento, galinčio pareikalauti daug aukų, negalima atmesti“, – sakė aukšto rango ES diplomatas.
Susiję straipsniai
„Atsižvelgiant į Rusijos veiksmų apimtį ir mastą, anksčiau ar vėliau aukų neišvengiamai bus. Tik per didžiulę sėkmę jų iki šiol pavyko išvengti“, – pridūrė kitas ES pareigūnas.
„Politico“ paaiškina, kad pagal Lisabonos sutartį sukurtas ES integruoto politinio atsako į krizes (IPCR) mechanizmas leidžia rotacijos tvarka ES Tarybai pirmininkaujančiai valstybei, nukentėjusios šalies prašymu, sušaukti skubius posėdžius, kuriuose dalyvautų NATO, Jungtinių Tautų (JT) ar kitų tarptautinių organizacijų ekspertai.
Didelio hibridinio išpuolio atveju sprendimą, kokių tolesnių veiksmų imtis, ir toliau turėtų priimti nukentėjusi valstybė. Po 2015 m. teroristinio išpuolio „Bataclan“ koncertų salėje Prancūzija aktyvavo ES sutarties 42 straipsnio 7 dalį. Tai kol kas vienintelis kartas, kai buvo pasinaudota savitarpio pagalbos sąlyga.
ELTA primena, kad kalbėdamas su Vokietijos žiniasklaida, Lietuvos ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius paragino NATO parengti konkretų reagavimo į Rusijos hibridines atakas planą ir perspėjo, kad Maskva yra pasiryžusi išbandyti Aljansą, tokiems incidentams plintant už Europos rytinio flango ribų.
„Likusi Europa pamažu pripažįsta, kad negalime ignoruoti to, kas vyksta Leipcige, Danijoje ir kitur“, – Vokietijos leidiniui „Die Welt“ sakė M. Sinkevičius.
Ministras pirmininkas leidiniui priminė apie daugelį metų Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse fiksuojamų dronų įsiveržimų, GPS signalų trikdymą, diversijas, migracijos iš Baltarusijos instrumentalizavimą ir kitus incidentus.
„NATO mėgina šį klausimą spręsti politinėmis priemonėmis. Mums reikia konkretaus plano, kaip Aljansas reaguoja. Tikiuosi, kad tokį planą išvysime labai greitai“, – pasakojo M. Sinkevičius.