Būsimos knygos „The Undersea War“ (angl. Povandeninis karas), kurioje nagrinėjamos grėsmės povandeniniams kabeliams ir vamzdynams, autorė pripažino, kad kabelių ir vamzdynų infrastruktūra – ypač kabelių – tebėra pažeidžiama sritis, nes jie guli jūros dugne ir visiškai nėra apsaugoti.
Vienintelė apsauga – tinkami valstybių ir jūrų eismo dalyvių – laivų ir kitų – veiksmai. „Dabar pasiekėme tokį tašką, kai nebegalime būti tikri, kad mūsų vandenyse plaukiantys laivai stengsis nepažeisti kabelių“, – sakė E. Braw. Ji pripažino, kad galbūt niekada nesužinosime, ar kabelį užkabinus inkaru tai buvo padaryta tyčia, ar ne.
Ekspertė labai teigiamai įvertino Baltijos šalių reakciją į incidentus Baltijos jūros dugne.
Susiję straipsniai
„Mano nuomone, Baltijos šalys elgiasi teisingai užtikrindamos skaidrumą dėl šių grėsmių. Labai svarbu užsitikrinti visuomenės paramą, ir visos trys Baltijos šalys tai darė gerai. Taip pat būtina glaudžiai bendradarbiauti su sąjungininkais, tačiau į šį procesą neabejotinai reikia įtraukti ir savo visuomenę“, – sakė E. Braw.
Ekspertė pažymėjo, kad pastaraisiais metais per kelis rimtus incidentus, susijusius su povandeniniais kabeliais Suomijos įlankoje, Estija ir Suomija labai glaudžiai bendradarbiavo derindamos savo veiksmus. Tuo metu Latvija glaudžiai bendradarbiavo su Švedijos vyriausybe, kai buvo pažeistas Latvijos radijo ir televizijos centrui priklausantis Latviją ir Švediją jungiantis kabelis.
„Būtent tokiais atvejais itin svarbus radikalus atvirumas ir skaidrumas. Jei kabelį užkabinusio laivo įgula iš tiesų elgėsi taip neatsargiai, kad netyčia jį nutraukė, turėtume įvardyti tą įgulą ir užtikrinti, kad visi žinotų, jog būtent šie žmonės sukėlė avariją ar incidentą, kuris galėjo smarkiai paveikti, pavyzdžiui, Latvijos gebėjimą funkcionuoti. Juk skaitmeninis ryšys mums reikalingas kiekvieną dieną, kiekvieną sekundę“, – sakė E. Braw.
Ji ypač pagyrė Latviją už tai, kad vidurinėse mokyklose įgyvendinama nacionalinio saugumo mokymo programa, ir pažymėjo, jog Latvija šioje srityje yra žingsniu priekyje kitų.
„Latvija turi išsamiausią šios srities mokymo programą, iš kurios gali pasimokyti kitos šalys. Tai taip pat susiję su skaidrumu – jaunų žmonių mokymu ir švietimu apie nacionalinį saugumą bei tai, kaip jie gali prisidėti prie jo užtikrinimo“, – sakė E. Braw.
Pasak jos, kiekvienas gali prisidėti prie savo šalies apsaugos, net ir labai nedideliu veiksmu, pavyzdžiui, patikrindamas informaciją prieš dalydamasis ja socialiniuose tinkluose.