Šaltinių teigimu, derybose dalyvavo Rusijos vadovo Vladimiro Putino patarėjas Kirilas Dmitrijevas ir JAV prezidento Donaldo Trumpo žentas Jaredas Kushneris.
J. Kushneris mano, kad verslo ryšių atkūrimas yra vienas iš pagrindinių taikos atkūrimo elementų. Pasak „Reuters“, galimas susitarimas leistų amerikiečių investuotojams po karo pabaigos uždirbti iš energijos tiekimo Europai.
Pastarosiomis savaitėmis K. Dmitrijevas ir J. Kushneris susitiko Maskvoje ir Niujorke. Dviem su situacija susipažinusiems šaltiniams nėra aišku, kiek išsamiai jie aptarė „Nord Stream“ klausimą, tačiau šis klausimas tebėra darbotvarkėje.
Nemunu į Lietuvą iš Kaliningrado atplaukti bandęs vyras sulaukė griežtos bausmės: aiškėja detalės
„Bet kokie Rusijos sudaromi susitarimai turi būti sudaromi su JAV Tarptautinės plėtros finansų korporacija (DFC) ir Iždo departamentu, taip pat turi būti naudingi Amerikos mokesčių mokėtojams ir įmonėms“, – agentūrai nurodė Baltųjų rūmų atstovas.
Jis pridūrė, kad „pastaruoju metu jokių diskusijų dėl „Nord Stream“ nebuvo“.
Susiję straipsniai
Leidinys priminė, kad K. Dmitrijevas, pasisakantis už Rusijos dujų tiekimo į Vokietiją atnaujinimą, praėjusį mėnesį susitiko su JAV Energetikos departamento ir Iždo departamento atstovais aptarti galimų energetikos projektų tarp JAV ir Rusijos.
„Vis dar neaišku, kiek Vašingtonas suinteresuotas atkurti rusiškų dujų tiekimą į Vokietiją, didžiausią Europos energijos vartotoją“, – pažymi „Reuters“.
Vienas JAV pareigūnas agentūrai „Reuters“ paaiškino, kad dėl esamų kliūčių toks susitarimas vidutiniu laikotarpiu mažai tikėtinas. Pasak jo, „Nord Stream“ dujotiekiams taikomos JAV ir ES sankcijos, todėl bet koks jų eksploatavimo atnaujinimas būtų neteisėtas.
Vokietijos ekonomikos ir energetikos ministerijos atstovė taip pat paaiškino, kad „Nord Stream“ ir rusiškoms dujoms Europoje taikomos sankcijos, o Vokietija jau rado alternatyvių tiekimo šaltinių.
Ji pažymėjo, kad dujotiekių veiklai atnaujinti reikėtų vyriausybės leidimo, kurio Vokietijos valdžia suteikti neketina.
Vokietijoje – kritika
Kai kurie Vokietijos Bundestago nariai mano, kad verslo sandoriai sustiprintų Maskvą tuo metu, kai ji tęsia karą prieš Ukrainą.
„Tai gali virsti purvinu sandoriu, kuris Europai brangiai kainuos. Amerikiečiai ir rusai pasidalys pelną“, – nurodė Bundestago narys Michaelis Kellneris, po Rusijos invazijos į Ukrainą buvęs atsakingas už Vokietijos energetikos politiką.
Nors Vokietijos koalicinė vyriausybė prieštarauja dujotiekio veiklos atnaujinimui, populiarėjanti partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) nori, kad jis vėl būtų naudojamas.
„Reuters“ rašo, kad kitų metų pradžioje K. Dmitrijevas susitiks su AfD vadovybe ir aptars rusiškų dujų perpardavimą.
Šaltinių teigimu, J. Kushneris ir K. Dmitrijevas taip pat aptarė kelių įmonių grupės, įskaitant Europoje ir kituose regionuose veikiančias naftos perdirbimo gamyklas bei degalines, priklausančias Rusijos energetikos bendrovei „Lukoil“, pardavimą.
Pasak šaltinių, pagal šį planą konsorciumas, kurį sudarytų federalinė investicijų agentūra DFC ir investuotojai iš Kataro bei Jungtinių Arabų Emyratų, įsigytų šį turtą, o JAV valdžia panaikintų jam taikomas sankcijas.
„Dėl „Lukoil“ Steve'as ir Jaredas dirbo su DFC, kad susitartų dėl reikšmingo išankstinio mokėjimo ir JAV dalies pelne“, – „Reuters“ nurodė Baltųjų rūmų atstovas.