V. Putinas pokalbio metu tikino, kad Rusija buvo pasirengusi atnaujinti derybas su Kyjivu po Valstybės Dūmos „rinkimų“.
„Surengęs didelio masto dronų ataką prieš Maskvą, kitus miestus ir rinkimų apylinkes, taip pat prieš konkrečius asmenis, dalyvaujančius organizuojant rinkimus, pagrindinę balsavimo dieną Kyjivo režimas sužlugdė galimybę nedelsiant atnaujinti derybų procesą“, – komentuodamas V. Putino pokalbį su D. Trumpu pareiškė Rusijos vadovo padėjėjas tarptautinių reikalų klausimais Jurijus Ušakovas.
„O dabar svarstysime, kada šias derybas būtų galima atnaujinti“, – pridūrė jis.
Nutylint informaciją apie marą D. Trumpas spaudžia V. Putiną: aiškinsis, kokia situacija
Tuo tarpu, pasak Kremliaus, D. Trumpas pokalbį telefonu V. Putinui išdėstė savo pasiūlymus, kaip deeskaluoti karą Ukrainoj.
Kremlius nurodė, kad V. Putinas šiuos pasiūlymus priėmė „supratingai“, tačiau nepatikslino, kokie tai buvo pasiūlymai ir kaip konkrečiai į juos reagavo Rusijos prezidentas.
Susiję straipsniai
„Rusijos prezidentas supratingai priėmė tam tikrus JAV pusės pasiūlymus dėl priemonių, kuriomis siekiama deeskalacijos“, – šeštadienį sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja valstybinės naujienų agentūros TASS ir „RIA Novosti“.
Vašingtonui siekiant rasti išeitį iš pavojingos aklavietės Rusijos kare Ukrainoje, JAV, Ukrainos ir Europos pareigūnai penktadienį susitiko Majamyje.
„Laisvės radijo“ vyresnysis korespondentas Vašingtone Alexas Raufoglu pranešė, kad derybos baigėsi anksčiau, nei planuota – šeštadienį susitikimai nevyks.
Derybas užgožė D. Trumpo pranešimas apie susitarimą su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu padidinti dyzelino tiekimą. Tai parodė, kaip glaudžiai šis karas susijęs su sparčiai kylančiomis energijos išteklių kainomis.
JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas po susitikimo platformoje „X“ paskelbė, kad per „konstruktyvias diskusijas“ buvo aptartos „galimos priemonės įtampai sumažinti ir Rusijos karui prieš Ukrainą užbaigti prieš prasidedant žiemai, taip pat pastangos siekti tvarios ir ilgalaikės taikos“.
Pasak S. Witkoffo, susitikime dalyvavo „E3 (Prancūzijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės – red. past.), Europos Komisijos, Ukrainos ir NATO“ atstovai.
JAV pasiuntinio teigimu, per diskusijas aptartas energetikos sistemos atsparumas, grūdų eksportas, saugumo garantijos ir „ilgalaikės Ukrainos bei Europos saugumo užtikrinimo priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią būsimiems konfliktams“.
Jis taip pat pažymėjo, kad per „produktyvias diskusijas“ buvo kalbama apie paramą Ukrainos pokariniam atstatymui ir ekonominei gerovei, įskaitant jos stojimą į ES.
S. Witkoffas nenurodė, ar šalys, kaip iš pradžių planuota, susitiks ir šeštadienį.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ketvirtadienį perspėjo, kad karas atsidūrė pavojingoje aklavietėje, kurioje nesugebėjimas derybomis pasiekti susitarimo didina tolesnės eskalacijos riziką.
„Kitas būdas išeiti iš tokios aklavietės – eskalacija“, – Lisabonoje žurnalistams sakė M. Rubio, perspėdamas, kad konfliktas gali išplisti į kaimynines NATO šalis.
„Nemanome, kad šį konfliktą galima išspręsti karinėmis priemonėmis“, – pridūrė jis.
D. Trumpas dėl sparčiai kylančių degalų kainų kaltino Ukrainos smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, nors pagrindinė pasaulinio energijos išteklių tiekimo sutrikimų priežastis buvo JAV ir Izraelio karas su Iranu.
Susitarė dėl dyzelino
Po penktadienį įvykusio pokalbio telefonu su V. Putinu D. Trumpas pareiškė, kad Rusija nedelsdama patieks daugiau kaip 300 tūkst. tonų dyzelino JAV ir pasaulinei rinkai, o lapkritį – dar 500 tūkst. tonų.
JAV iždo departamentas pranešė išduodantis laikiną leidimą tiekti rusišką dyzeliną pasaulinei rinkai. Kol kas nebuvo aišku, ar D. Trumpas ir V. Putinas per pokalbį aptarė Ukrainos klausimą.
Komentuodamas JAV prezidento sprendimą panaikinti sankcijas rusiškam dyzelinui, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad šiuo metu Floridoje taikos derybose dalyvaujanti Ukrainos delegacija naudojama kaip priedanga ir kad „tai tikrai nėra sąžininga“.
Jis pažymėjo, kad toks susitarimas reikštų papildomas lėšas karui. Ukrainos prezidentas šį Vašingtono žingsnį vadino „silpnu stiprių partnerių sprendimu“ ir pabrėžė, kad jis tik suteikia V. Putinui papildomų išteklių ir galimybių tęsti karą.