D. Trumpas gali to nežinoti arba jam tai gali nerūpėti, tačiau šis naujausias jo sumanymas nesprendžia degalų brangimo problemos. Jo populiarumo rodikliai smunka iki tokių žemumų, kokios buvo būdingos Herberto Hooverio prezidentavimo laikotarpiui, todėl jam reikia paskutinės minutės politinio triuko prieš būsimus rinkimus.
Nors Amerikos vartotojai iš susitarimo jokios naudos beveik nepajus, jo pasekmės kitoms šalims gali būti milžiniškos. Vladimiro Putino režimui Rusijoje šis sandoris gali tapti išsigelbėjimu, o karo nuniokotai Ukrainai – iki šiol įžūliausia ir negailestingiausia D. Trumpo išdavyste.
Be to, D. Trumpo aplinkai susitarimas gali atverti galimybes korupcijai, kurios mastas siektų milijardus dolerių. Norintiems suprasti D. Trumpo prezidentavimo esmę šis sandoris yra dar vienas įrodymas, patvirtinantis kaltinimą, kurį Nancy Pelosi jam išsakė dar 2019 metais: „Su jumis visi keliai veda pas V. Putiną.“
Neabejoja, kad Rusija manipuliuoja JAV: įtaria slaptus susitarimus
Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) yra viena didžiausių dyzelino gamintojų ir eksportuotojų pasaulyje. Amerikos naftos perdirbimo gamyklos kasdien pagamina apie 5,2 mln. barelių dyzelino, o šalies gyventojai ir įmonės per parą sunaudoja apie 3,7 mln. barelių.
Perteklinis dyzelinas parduodamas užsienio rinkose. Pastaraisiais mėnesiais JAV eksportas viršijo 1,5 mln. barelių per dieną.
JAV taip pat importuoja dalį dyzelino iš Kanados – apie 154 tūkst. barelių per dieną. Taip yra dėl specifinės vamzdynų ir laivybos infrastruktūros: Naująją Angliją pigiau aprūpinti degalais iš Kanados Naujojo Bransviko provincijoje esančios naftos perdirbimo gamyklos, nei juos gabenti iš JAV gamyklų Meksikos įlankos pakrantėje.
Palyginti su šiais kiekiais, D. Trumpo susitarime numatyti 2,25 mln. barelių dyzelino sudaro labai nedidelę dalį. Toks kiekis prilygsta maždaug 16 valandų JAV suvartojamo dyzelino, 10 valandų amerikietiškos gamybos arba 14 dienų importo iš Kanados.
Susiję straipsniai
JAV dyzelino vartotojams svarbu ir tai, kad degalų kainas lemia pasaulinė, o ne vien Šiaurės Amerikos rinka. D. Trumpo pradėtas karas su Iranu sutrikdė degalų tiekimą iš Artimųjų Rytų, įskaitant dyzelino tiekimą.
Iki karo Europa iš Persijos įlankos importuodavo daugiau kaip 500 tūkst. barelių dyzelino per dieną. Rusija anksčiau buvo antra pagal dydį dyzelino eksportuotoja pasaulyje ir 2025 metais kasdien išsiųsdavo į užsienį apie 817 tūkst. barelių šių degalų.
Iranui vykstant karui ir kylant energijos išteklių kainoms, Rusija atsidūrė palankioje padėtyje, kad galėtų pasipelnyti iš pasaulinės pasiūlos sutrikimų.
Anksčiau JAV mėgino padėti Ukrainai, taikydamos sankcijas Rusijos energijos išteklių eksportui. D. Trumpas kartais apsimesdavo palaikantis šią politiką, tačiau jo veiksmai kėlė abejonių dėl tikrojo įsipareigojimo jai.
Pavyzdžiui, 2025 metų rugsėjį D. Trumpas paskelbė apie muitus Indijai, esą norėdamas nubausti šią šalį už rusiškos naftos pirkimą. Tačiau jau 2026 metų vasarį šiuos muitus panaikino.
Ukrainiečiai galiausiai nusprendė veikti patys. Rusijai intensyvinant siaubingas dronų ir raketų atakas prieš Ukrainos civilius gyventojus, Ukraina pradėjo niokojančią atsakomųjų smūgių kampaniją prieš Rusijos energetikos infrastruktūrą, įskaitant objektus, susijusius su dyzelino gamyba.
2026 metų vasaros pabaigoje ukrainiečiai skelbė, kad jiems pavyko sustabdyti 43 proc. Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų. Ukrainos pranešimais, visų rūšių naftos gavyba ir gamyba Rusijoje smuko nuo 5,6 mln. barelių per dieną iki karo su Iranu iki 4,1 mln. barelių per dieną 2026 metų vasaros pabaigoje.
Liepos mėnesį Rusija uždraudė dyzelino eksportą, o šis draudimas vėliau buvo pratęstas iki spalio. Ukrainos smūgius Rusijos energetikos infrastruktūrai palaikantys asmenys juos vertino kaip sėkmingą operaciją, galinčią pakeisti karo eigą.
Tačiau D. Trumpas į šiuos įvykius pažvelgė per Respublikonų partijos galimybių laimėti tarpinius rinkimus prizmę. Rusijos degalų eksporto ribojimai prisidėjo prie dyzelino kainų kilimo JAV: liepą galonas degalų kainavo daugiau kaip 5 dolerius, o rugsėjį kaina viršijo 6 dolerius.
Nuo tada, kai D. Trumpas 2025 metais sugrįžo į valdžią, V. Putino režimas jo aplinkai nuolat siūlo pelningus sandorius. Vienas iš tokių atvejų išryškėjo 2025 metų lapkritį, kai „The Wall Street Journal“ paskelbė apie slaptus pokalbius, spalį vykusius Majamyje.
Juose dalyvavo Rusijos valstybinio turto fondo vadovas Kirilas Dmitrijevas ir D. Trumpo derybininkai Steve'as Witkoffas bei Jaredas Kushneris. Leidinio teigimu, šie pokalbiai buvo ilgiau brandintos Kremliaus strategijos dalis.
„Kremliui Majamio pokalbiai tapo strategijos, parengtos dar prieš D. Trumpo inauguraciją, kulminacija. Šia strategija siekta apeiti tradicinę JAV nacionalinio saugumo sistemą ir įtikinti administraciją vertinti Rusiją ne kaip karinę grėsmę, o kaip neišsenkančių galimybių šalį“, – rašė „The Wall Street Journal“, remdamasis Vakarų saugumo pareigūnais.
Leidinio teigimu, siūlydama kelių milijardų dolerių vertės retųjų žemių metalų ir energetikos sandorius, Maskva galėjo siekti pakeisti Europos ekonominį žemėlapį ir kartu supriešinti JAV su tradicinėmis sąjungininkėmis.
Publikacijoje taip pat pažymėta, kad Kirilas Dmitrijevas rado palankių pašnekovų – S. Witkoffą, ilgametį D. Trumpo golfo partnerį, ir J. Kushnerį. Pastarojo investicijų fondas „Affinity Partners“ buvo sulaukęs milijardinių investicijų iš arabų monarchijų, kurių konfliktą su Izraeliu J. Kushneris buvo padėjęs tarpininkaujant spręsti.
Praėjusią savaitę „The New York Times“ pranešė apie dar atviresnį Rusijos pasiūlymą – kelių milijardų dolerių vertės naftos sandorį dėl Rusijos bendrovei „Lukoil“ priklausančio turto. Šis sandoris būtų tiesiogiai naudingas vienam iš D. Trumpo kampanijos rėmėjų ir dviem Artimųjų Rytų grupėms, kurios yra bendradarbiavusios su J. Kushneriu arba S. Witkoffo šeima.
Reaguodamas į „The New York Times“ publikaciją, S. Witkoffo atstovas pareiškė, kad šis „neturi interesų konflikto ir neturi jokio finansinio suinteresuotumo šiuo klausimu“. O dėl „The Wall Street Journal“ straipsnio šaltinis, apibūdintas kaip susipažinęs su S. Witkoffo požiūriu, teigė, kad pasiuntinys įsitikinęs, jog bet koks susitarimas su Rusija būtų naudingas visai Amerikai, o ne tik nedidelei investuotojų grupei.
Vis dėlto šie iš pirmo žvilgsnio viliojantys Rusijos pasiūlymai turi esminį trūkumą: Rusijos energetikos turtas nėra daug vertas, jeigu Ukrainos dronai nuolat jį niokoja. Tai atskleidžia numanomą mainų principą, slypintį už pelningų pasiūlymų D. Trumpo šeimai ir draugams – jeigu jie privers Ukrainą pasiduoti, Rusija pasirūpins, kad jų turtas išaugtų iki sunkiai įsivaizduojamų sumų.
V. Putinas mėgina išnaudoti svarbiausią savo strateginį pranašumą kare prieš Ukrainą – D. Trumpo pažeidžiamumą dėl korupcijos. Rusijos pasiūlyti 2,25 mln. barelių dyzelino neturės jokio grynojo poveikio pasaulinei energijos išteklių rinkai ar pasaulinei dyzelino kainai.
Tačiau sutikdamas priimti šį dyzeliną D. Trumpas galėtų sugriauti JAV vadovaujamą sankcijų Rusijai sistemą ir iš esmės stoti į V. Putino pusę prieš Ukrainos smūgius Rusijos energetikos infrastruktūrai.
D. Trumpas jau seniai nutraukė paramos Ukrainai teikimą, tačiau JAV vis dar perduoda Kyjivui itin svarbią žvalgybinę informaciją. Jeigu V. Putinui pavyktų įtikinti D. Trumpą nutraukti šios informacijos teikimą, Ukrainos karinės galimybės galėtų patirti rimtą smūgį.
Rusijos dyzelinas šiame sandoryje tampa masalu pelėkautuose. Pasak „Kyiv Post“, S. Witkoffas ir J. Kushneris jau grasina nutraukti dalijimąsi žvalgybine informacija, jeigu Ukraina toliau atakuos Rusijos energetikos objektus.
Tuo pat metu Federalinio tyrimų biuro (FBI) direktorius Kashas Patelis, kaip pranešama, planuoja savo kelionę į Rusiją. Kongreso nariai ragina jį šios kelionės atsisakyti.
Dėl Rusijos pasiūlymo parduoti dyzeliną vis dar kyla nemažai klausimų. Neaišku, ar D. Trumpas apskritai turi teisinius įgaliojimus pirkti anksčiau sankcionuotą rusišką naftą, taip pat ar Rusija iš tikrųjų turi pakankamai dyzelino, kurį galėtų parduoti.
Tačiau vienas dalykas išlieka toks pat aiškus kaip ir anksčiau: D. Trumpo atveju visi keliai veda pas V. Putiną.
Parengta pagal „The Atlantic“ inf.