Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, į gatves išėjo apie 161 500 žmonių – šis skaičius daugiau nei dvigubai viršija praėjusį ketvirtadienį į demonstracijas visoje šalyje susirinkusių dalyvių skaičių, kuris, ministerijos teigimu, siekė 71 500 žmonių.
Antradienio protestus padėjusios organizuoti profesinės sąjungos nurodė, kad visoje šalyje juose dalyvavo 480 tūkst. žmonių.
Šie skaičiai rodo didėjantį pasipriešinimą vyriausybei gatvėse, likus vos šešiems mėnesiams iki Prancūzijos prezidento rinkimų, kuriuose bus renkamas E. Macrono įpėdinis. Dabartinis prezidentas baigia antrąją ir pagal Konstituciją paskutinę kadenciją.
Susiję straipsniai
Šeštadienį visoje šalyje numatytos demonstracijos prieš sparčiai augančias pragyvenimo išlaidas. Profesinės sąjungos ir studentų organizacijos mano, kad abu protestų judėjimai gali susijungti.
Neramumai vyksta tuo metu, kai E. Macrono centristų vyriausybė siekia gauti parlamento pritarimą išlaidas mažinančiam biudžetui, didėjant valstybės skolai, kuri kelia nerimą obligacijų rinkoje.
Nors dauguma antradienio demonstracijų buvo taikios, per vienas iš dvejų Paryžiuje vykusių eitynių kilo smurto protrūkių. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, sostinėje protestuose dalyvavo 41 500 žmonių.
AFP žurnalistai matė padegtus kelis automobilius, o policija panaudojo ašarines dujas, kai kaukėti jaunuoliai mėgino statyti barikadas gatvėse ir mėtė įvairius daiktus. Ašarinės dujos taip pat buvo panaudotos per demonstraciją Lione.
Tarp Paryžiaus priemiestyje Sen Deni vykusios demonstracijos dalyvių buvo ir švedų aktyvistė Greta Thunberg. Ji sakė atvykusi, nes „iš mūsų vagiama ateitis“.
Antradienio demonstracijose aktyviai dalyvavo universitetų studentai, taip pat mokytojai ir profesinių sąjungų lyderiai.
Protestus palaikė ir kraštutinių kairiųjų opozicinė partija „Nenugalėtoji Prancūzija“ (LFI). Jos lyderis, į prezidento postą pretenduojantis Jeanas-Lucas Melenchonas, buvo pastebėtas tarp demonstrantų Paryžiuje.
Dialogas, „o ne represijos“
Policijos ir AFP žurnalistų duomenimis, tūkstančiai žmonių taip pat žygiavo Nanto, Liono, Lanso, Strasbūro, Tulūzos, Bordo ir Marselio miestuose.
„Solidarizuojamės su gimnazijomis, kuriose padėtis blogiausia. Mums reikia realių priemonių ir tinkamo dialogo, o ne represijų“, – prie vienos Marselio mokyklos sakė 16-metė Emeline.
„Esame čia, nes iš tiesų jaučiame, kad vyriausybė mūsų negirdi“, – sakė 17-metė Nina.
Moksleivių protestų judėjimas kilo praėjusį mėnesį, kai Prancūzijos licėjų – mokyklų, kuriose mokosi 15–18 metų jaunuoliai, – moksleiviai pradėjo blokuoti įėjimus į daugelį mokyklų, reikalaudami geresnių mokymosi sąlygų.
Daugelį žmonių prisijungti prie antradienio demonstracijų paskatino, jų nuomone, pernelyg griežti policijos veiksmai prieš moksleivius.
Vienas paauglys neteko plaštakos, kai per protestus pakėlė policijos garsinę granatą, kitas neteko akies, o dar vienas – dantų, kai pareigūnas jam į veidą iššovė ašarinių dujų užtaisą.
Policija pradėjo vidinius tyrimus dėl 34 pranešimų apie smurtą prieš demonstrantus.
Švietimo ministerijos duomenimis, per protestus taip pat buvo sužeisti 147 pedagogai.
„Nesitrauksime“
„Mes neatsisakome kovos – tiek dėl gimnazistų, prieš kuriuos buvo imtasi griežtų represijų, tiek siekdami pasmerkti policijos smurtą“, – sakė 20-metė Paryžiaus universiteto studentė Patricia, nepanorusi atskleisti savo pavardės.
Prancūzijos švietimo ministerija pranešė, kad antradienį buvo uždaryta 214 mokyklų, daugiausia gimnazijų.
Universitetų studentų sąjunga „L'Union Étudiante“ nurodė, kad, reiškiant paramą protestams, visoje šalyje buvo uždaryta 90 proc. universitetų.
Prancūzijos moksleiviai teigia esantys pasiryžę toliau reikalauti spręsti mokytojų trūkumo, prastos pastatų būklės, pernelyg apkrautų tvarkaraščių problemas ir kitus klausimus.
Jie atmetė vyriausybės pažadą, duotą po praėjusios savaitės demonstracijų, nusiųsti 3 tūkst. pavaduojančių mokytojų į 114 mokyklų, kuriose padėtis blogiausia.
„Toliau blokuosime mokyklas. Nesitrauksime“, – sakė gimnazistė Naouel iš Bresto. Ji išreiškė viltį, kad protestai tęsis ir po spalio pabaigoje vyksiančių trumpųjų mokinių atostogų.
Jai pritarė 16-metis Mariolino iš Nanto. „Tie, kurie mano, kad pyktis išnyks per atostogas, tiesiog nieko nesupranta“, – sakė jis.
Pirmadienį E. Macronas paragino protestuotojus elgtis santūriai, pareikšdamas, kad šie klausimai „reikalauja laiko, konsultacijų, diskusijų ir pagarbos“.