Interviu naujienų agentūrai AFP N. Pillay taip pat pareiškė, kad neatsitiktinai JAV sankcijos TBT buvo paskelbtos praėjus vos kelioms valandoms po to, kai jai buvo paskirta Nobelio premija. Pasak jos, tai buvo reakcija į tai, kad premija atiteko ne prezidentui D. Trumpui.
Per interviu 85-erių teisėjos N. Pillay buvo paklausta, kokią žinutę ji norėtų perduoti JAV prezidentui.
„Pasikvieskite savo teisės patarėjus, kad jie jums paaiškintų, kas yra tarptautinė teisė. Jis turėtų pasikviesti savo patarėjus, kad šie paaiškintų, kodėl mes sakome, jog jo kišimasis į nepriklausomo tarptautinio teismo veiklą yra neteisėtas“, – sakė N. Pillay.
JAV prezidentas D. Trumpas pareiškė esąs vertas Nobelio taikos premijos
Penktadienį JAV paskelbė sankcijas TBT, kuriomis siekiama paralyžiuoti kasdienę šio teismo veiklą.
TBT teisia asmenis už karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir genocidą.
Pasipiktinusi tuo, kad TBT teisėjai išdavė Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu arešto orderį dėl įtariamų karo nusikaltimų Gazos Ruože, D. Trumpo administracija pažadėjo išardyti teismą „plyta po plytos“.
N. Pillay priminė, kad ankstesnės JAV administracijos palankiai vertino TBT išduotą Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį.
Susiję straipsniai
„Tai selektyvus požiūris, tai dvigubi standartai, ir tai neteisinga“, – sakė ji.
Vašingtono sankcijos, kurios paveiks teismo technologines sistemas ir bankines operacijas, įsigalios po šešių mėnesių. Nyderlandų ministras pirmininkas Robas Jettenas paragino per šį laikotarpį surengti derybas su Vašingtonu dėl Hagoje įsikūrusio teismo reformų.
Tačiau N. Pillay pareiškė, kad kalbos apie TBT reformas tėra eufemizmas. Pasak jos, D. Trumpas iš tikrųjų nori įsipareigojimo, kad teismas netirs JAV piliečių veiksmų.
„Taip elgtis negalima, nes negali būti dvigubų standartų. Negalima vienus žmones persekioti, o kitų – ne. Tai būtų labai blogas ir pavojingas precedentas“, – AFP sakė N. Pillay.
Izraelio pareiškimus vadino įžeidžiančiais
N. Pillay taip pat atsikirto Izraelio pareigūnams, kurie pasipiktino jai skirta Nobelio premija. Anksčiau ji vadovavo Jungtinių Tautų (JT) nepriklausomai tarptautinei tyrimo komisijai (COI), kuri praėjusiais metais padarė išvadą, kad Gazos Ruože vykdomas genocidas.
B. Netanyahu pavadino ją fanatike, o Izraelio užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad nacių propagandininkas Josephas Goebbelsas, ko gero, dėl jai skirtos premijos „ploja iš pragaro“.
„Manau, tai labai skaudu ir įžeidu. Goebbelso rankos buvo suteptos krauju... Jis atsakingas už tūkstančių žmonių mirtį. Ne tik žydų, bet ir tokių spalvotųjų kaip aš“, – sakė N. Pillay.
Teisėja pripažino, kad politinės valios suimti B. Netanyahu, jog šis stotų prieš TBT dėl jam pareikštų kaltinimų, kuriuos jis kategoriškai neigia, beveik nėra.
„Tačiau visą gyvenimą mačiau, kaip žmonės įveikia sunkumus, todėl esu įsitikinusi, kad tai įvyks“, – sakė ji, paklausta, ar B. Netanyahu kada nors stos prieš TBT.
Pastangas ginti tarptautinį teisingumą ribos amžius
N. Pillay sakė vis dar bandanti apsiprasti su žinia apie laimėtą Nobelio premiją. Iš pradžių jai buvo sunku tuo patikėti, nes, pasak jos, premijos skiriamos labai nedaugeliui moterų, o tai rodo iki šiol egzistuojančią didžiulę nelygybę.
Ji vis dėlto nuogąstauja, kad būdama 85-erių negalės daug keliauti po pasaulį ir, pasinaudodama Nobelio taikos premijos laureatės suteikiamu didesniu dėmesiu, aktyviai ginti tarptautinio teisingumo principų.
„Manau, amžius mane šiek tiek ribos. Nebegaliu būti tokia aktyvi kaip anksčiau“, – sakė ji ir priminė, kad eidama JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės pareigas aplankė 79 šalis.
N. Pillay teigė besitarianti, kaip geriausiai panaudoti 12 mln. Švedijos kronų (apie 1 mln. eurų) premiją, tačiau užsiminė, kad dalį pinigų galėtų investuoti gimtojoje Pietų Afrikos Respublikoje.
„Afrika kenčia. Pietų Afrika kenčia. Ten labai sunku pritraukti lėšų. Kvazulu Natalio universitetas įsteigė mano vardu pavadintą padalinį, todėl pradėsiu su jais tartis. Tikiu vaikų ir jaunimo švietimo svarba“, – kalbėjo N. Pillay.
ELTA primena, kad JAV prezidentas penktadienį sukritikavo, jo žodžiais, „gėdingą“ Nobelio taikos premijos laureatės pasirinkimą, pareikšdamas, kad šis sprendimas paliks „neištrinamą dėmę“ Norvegijos reputacijoje ir kad premija turėjo būti skirta jam.
„Niekada nesu girdėjęs apie šį konkretų asmenį, bet vis tiek sveikinu. Nobelio taikos premiją turėjo gauti Jungtinės Amerikos Valstijos, kurioms atstovauju kaip jūsų prezidentas, tačiau jos negavo“, – skundėsi jis.
Nuo sugrįžimo į Baltuosius rūmus 2025 m. sausį D. Trumpas neslėpė pageidavimo pelnyti Nobelio taikos premiją.
Vis dėlto, pasak Osle kalbėjusių ekspertų, JAV prezidentui pretenduoti į šį apdovanojimą neleido jo karas prieš Iraną, teritorinės ekspansijos siekiai, be kita ko, Grenlandijoje, griežtos priemonės migrantų atžvilgiu ir išpuoliai prieš daugiašalį bendradarbiavimą bei žiniasklaidą. Tokį vertinimą ekspertai pateikė dar iki paskelbiant N. Pillay laureate.