Prokuratūros duomenimis, įtariamajam pateikti kaltinimai dėl sprogimo sukėlimo, turto sugadinimo, viešųjų paslaugų teikimo sutrikdymo ir bendrininkavimo vykdant karo nusikaltimus, susijusius su išpuoliu prieš civilinę infrastruktūrą.
Pagal Vokietijoje galiojančias asmens duomenų apsaugos taisykles teisme įtariamasis bus įvardijamas tik kaip Serhijus K., nors per ekstradicijos procesą Italijoje buvo viešai paskelbtas pilnas jo vardas – Serhijus Kuznecovas.
Nors tarptautiniai stebėtojai iš pradžių dėl sprogimų kaltino Maskvą, tyrėjai vis daugiau dėmesio skyrė prielaidoms, kad, nepaisant to, jog Vokietija yra viena artimiausių Ukrainos sąjungininkių, prie jų galėjo prisidėti Ukrainos valstybės saugumo tarnybos.
Susiję straipsniai
Įtariamo išpuolio organizatoriaus teismo procesas laikantis griežtų saugumo priemonių vyksta Hamburgo Hanzos aukštesniajame apygardos teisme.
Kaltinamajame akte teigiama, kad teisiamasis esą prisidėjo prie 2022 m. rugsėjo 26 d. įvykusių sprogimų, per kuriuos buvo apgadinti Baltijos jūros dugnu nutiesti dujotiekiai, skirti rusiškoms gamtinėms dujoms tiekti į Vokietiją.
Tuo metu po 2022 m. vasarį Kremliaus pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą Europos šalys siekė mažinti priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių.
Prokurorų teigimu, sąmokslu siekta visam laikui nutraukti dujų tiekimą ir neleisti Rusijai naudoti iš jo gaunamų pajamų savo karinėms operacijoms finansuoti.
Teisiamasis ir kiti asmenys esą pasinaudojo jachta, kuri išplaukė iš Vokietijos Rostoko uosto. Jachta per tarpininkus pateikus suklastotus asmens dokumentus buvo išnuomota iš Vokietijos bendrovės.
Per sprogimus buvo pramuštas dujotiekis „Nord Stream 1“, kuriuo iki 2022 m. rugpjūčio, kai Maskva nutraukė tiekimą, į Vokietiją buvo tiekiama didžioji dalis rusiškų gamtinių dujų. Taip pat buvo apgadintas dujotiekis „Nord Stream 2“, kuris taip ir nepradėjo veikti, nes Vokietija prieš pat Rusijos invaziją į Ukrainą sustabdė jo sertifikavimo procesą.
Įtariamasis esą organizavo ir įvykdė mažiausiai keturių sprogstamųjų užtaisų, kurių kiekvienas svėrė nuo 14 iki 27 kg, detonavimą 70–80 metrų gylyje netoli Danijai priklausančios Bornholmo salos.
Jis buvo sulaikytas 2025 m. viename Italijos kaime, pareigūnams surengus reidą vasarnamyje, kuriame ukrainietis buvo apsistojęs su šeima. Policijos teigimu, vyras pasidavė nesipriešindamas. Lapkritį jis buvo išduotas Vokietijai.
Antrasis įtariamasis rugpjūtį buvo sulaikytas pagal Europos arešto orderį šiaurės Kroatijos Pulos mieste. Siekdamas išvengti ekstradicijos į Vokietiją, jis paprašė prieglobsčio Kroatijoje.
JAV ir kai kurios jų sąjungininkės jau seniai kritikavo šiuos dujotiekius, perspėdamos, kad jie didina priklausomybę nuo rusiškų dujų.
Rusija teigė, kad prie sprogimų organizavimo prisidėjo JAV ir Jungtinės Karalystės žvalgybos tarnybos, taip pat kaltino NATO dalyvavimu išpuolyje. Tuo metu kelios Vakarų šalys iš pradžių dėl sprogimų kaltino Rusiją.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paneigė kaltinimus, kad jo šalis prisidėjo prie dujotiekių sprogdinimo.
Vokietijos vyriausybė kol kas susilaiko nuo komentarų apie teismo procesą, pabrėždama, kad nuosprendis dar nepaskelbtas, o bylą nagrinėja nepriklausomas teismas.
Iki gruodžio 17 d. numatyta surengti 16 teismo posėdžių. Papildomi posėdžiai taip pat planuojami 2027 m. sausį ir vasarį. Kol kas nežinoma, kada bus paskelbtas nuosprendis.