Likus mažiau nei keturioms savaitėms iki rinkimų dienos atlikta naujienų agentūros „Associated Press“ (AP) ir NORC viešųjų reikalų tyrimų centro apklausa parodė, kad rinkėjai, save laikantys demokratais, labiau nusiteikę balsuoti nei respublikonai. Daugiau rinkėjų norėtų, kad Kongreso kontrolę perimtų demokratai, be to, respublikonus jie vertina nepalankiau.
Kai kuriais atvejais demokratų pranašumas nedidelis, tačiau apskritai apklausos rezultatai rodo, kad respublikonų, siekiančių išlaikyti Kongreso kontrolę, padėtis yra sudėtinga, nes visuomenė nepritaria karui su Iranu ir nepatenkinta šalyje sparčiai kylančiomis kainomis.
Maždaug aštuoni iš dešimties rinkėjų ekonomiką arba gyvenimo išlaidas laiko vienais svarbiausių artėjančių rinkimų klausimų, o apie du trečdaliai taip vertina sveikatos apsaugą ir karą su Iranu. Kiti klausimai, kuriais D. Trumpas sulaukia daugiau palaikymo, pavyzdžiui, imigracija ar nusikalstamumas, rinkėjams yra mažiau svarbūs.
„Jie dar nebuvo taip žeminami“: nuogąstauja, kad Rusija bandys pasinaudoti Ukrainos situacija
Demokratai labiau motyvuoti
Likus mažiau nei mėnesiui iki balsavimo, apklausa rodo, kad demokratų rinkėjai labiau motyvuoti balsuoti.
Susiję straipsniai
Maždaug du trečdaliai registruotų rinkėjų teigia, kad balsuoti per rinkimus nepaprastai svarbu, o maždaug du iš dešimties mano, kad tai labai svarbu.
Maždaug trys ketvirtadaliai demokratų rinkėjų teigia, kad balsuoti lapkritį vyksiančiuose kadencijos vidurio rinkimuose yra nepaprastai svarbu. Taip mano maždaug šeši iš dešimties respublikonų.
Pastaruosius dvejus metus Kongresą kontroliavo respublikonai, tačiau dabar apie pusė registruotų rinkėjų norėtų, kad Atstovų rūmus arba Senatą kontroliuotų Demokratų partija. Maždaug keturi iš dešimties norėtų, kad kiekvienus rūmus kontroliuotų respublikonai. 15 proc. dar neapsisprendė.
Dauguma rinkėjų nori permainų
Artėjant 2026 m. kadencijos vidurio rinkimams aišku viena – rinkėjai nori permainų. Maždaug pusė rinkėjų nori esminių pokyčių, o apie trys iš dešimties – visiško ir radikalaus šalies valdymo pertvarkymo.
Demokratai ir nepriklausomi rinkėjai gerokai dažniau nei respublikonai nori visiškai pakeisti šalies raidos kryptį. Tačiau permainų siekia ir respublikonų rinkėjai. Beveik pusė jų, 45 proc., nori esminių pokyčių, o 13 proc. – radikalių pertvarkų.
D. Trumpas vertinamas prastai
Rinkėjai labai nusivylę D. Trumpu ir jo veiksmais sprendžiant jiems svarbiausius klausimus. Tik maždaug trečdalis registruotų rinkėjų prezidentą respublikoną vertina labai arba gana palankiai ir maždaug tiek pat pritaria jo darbui prezidento poste.
Rinkėjus ir toliau piktina didelės gyvenimo išlaidos. D. Trumpas prieš laimėdamas antrąją kadenciją Baltuosiuose rūmuose žadėjo jas sumažinti.
Praėjus beveik dvejiems metams nuo D. Trumpo pergalės rinkimuose, maždaug aštuoni iš dešimties registruotų rinkėjų nepritaria jo veiksmams sprendžiant gyvenimo išlaidų problemą. Panašūs rezultatai gauti ir rugsėjį atliktoje AP ir NORC apklausoje. Maždaug trys ketvirtadaliai nepritaria jo ekonomikos politikai.
Net tarp respublikonų rinkėjų tik 44 proc. pritaria D. Trumpo veiksmams dėl pragyvenimo išlaidų, jo politiką ekonomikos srityje palankiai vertina 54 procentai. Tai labai skiriasi nuo D. Trumpo vertinimo kitose srityse, pavyzdžiui, kovos su nusikalstamumu. Šioje srityje prezidentas sulaukia gerokai didesnio respublikonų šalininkų palaikymo.
69 proc. respublikonų rinkėjų pritaria jo užsienio politikai, karui su Iranu tęsiantis jau aštuntą mėnesį, nors prezidentas žadėjo, kad jis truks vos keturias ar penkias savaites.
Ekonomika ir gyvenimo išlaidos yra itin svarbios abiejų partijų rinkėjams. Apklausa parodė, kad dauguma tiek respublikonų, tiek demokratų šalininkų šiuos klausimus laiko vienais svarbiausių artėjančiuose rinkimuose.
Rinkėjai nepalankiai vertina ir vieną galimų D. Trumpo įpėdinių per kitus prezidento rinkimus – viceprezidentą J. D. Vance'ą. Maždaug pusė jį vertina gana arba labai neigiamai, o maždaug trečdalis – palankiai.
Didelio palaikymo neturi ir demokratai
D. Trumpo sunkumai nereiškia, kad rinkėjai itin palankiai vertina Demokratų partijos pasirinktą kryptį.
Maždaug keturi iš dešimties rinkėjų Demokratų partiją vertina labai arba gana palankiai, o apie pusė – nepalankiai. Respublikonų partijos vertinimai panašūs, nors ją nepalankiai vertina apie šeši iš dešimties rinkėjų.
Demokratų ir respublikonų rinkėjai panašiai vertina savo partijas – maždaug aštuoni iš dešimties abiejų partijų šalininkų teigiamai vertina savo politinę jėgą.
Tačiau itin svarbūs nepriklausomi rinkėjai gerokai dažniau nepalankiai vertina respublikonus nei demokratus. Maždaug du trečdaliai nepriklausomų rinkėjų neigiamai vertina Respublikonų partiją, o Demokratų partiją – maždaug keturi iš dešimties.
Nei respublikonų, nei demokratų neremiantis 51 metų rinkėjas Michaelas Russo iš Teksaso košmaru pavadino padėtį šalyje valdant respublikonams. Ar jis nori, kad respublikonai išlaikytų Kongreso kontrolę? „Ne, noriu, kad keli iš jų atsidurtų kalėjime“, – sakė jis.
Tačiau Demokratų partija jo irgi nežavi. „Nesu tikras, kad atėję į valdžią jie ką nors nuveiks“, – sakė M. Russo.
AP ir NORC apklausa buvo atlikta spalio 8–12 d., apklausus 1 119 suaugusiųjų, įskaitant 925 registruotus rinkėjus. Registruotų rinkėjų apklausos rezultatų paklaida siekia 4,2 procentinio punkto.