JAV svarsto smūgį Iranui „visų bombų motina“ (3)

Pasak jų, tokia galimybė svarstoma tuo atveju, jei JAV prezidentas Donaldas Trumpas įsakytų atnaujinti kovinius veiksmus prieš arba po kadencijos vidurio rinkimų.

GBU-43/B didžiulės galios oro sprogimo bomba (Massive Ordnance Air Blast, MOAB – angl.) yra didžiausia JAV arsenale esanti nebranduolinė bomba.

Jos panaudojimas per konfliktą su Iranu reikštų reikšmingą eskalaciją, tačiau pareigūnai abejoja, ar ginklas padėtų pasiekti D. Trumpo deklaruojamus strateginius tikslus arba pakeistų karo eigą.

Pasak CNN, JAV prezidentas patiria spaudimą užbaigti daugiau nei šešis mėnesius trunkantį karą, kuris sulaukė itin didelio nepopuliarumo tarp amerikiečių.

Kaip praneša leidinys, tuo metu respublikonai ruošiasi galimoms politinėms pasekmėms per artėjančius kadencijos vidurio rinkimus, o diplomatinio susitarimo su Iranu perspektyvos kol kas išlieka neaiškios.

Nors D. Trumpas viešai pareiškė, kad iki rinkimų nesiims naujų veiksmų, jo patarėjai privačiai pripažįsta nežinantys, ar ši pozicija nepasikeis.

Vienas šaltinis CNN teigė, kad prezidentas nurodė kariuomenei parengti papildomus smūgių planus, apimančius daugybę energetikos infrastruktūros objektų ir galimą MOAB panaudojimą.

Pasak šaltinio, smūgiai galėtų būti surengti prieš išvedant JAV pajėgas iš JAV Centrinės vadavietės atsakomybės zonos.

Tokiu atveju administracija galėtų mėginti paskelbti pergalę ir netrukus išvesti karius iš regiono.

Kitas šaltinis nurodė, kad MOAB panaudojimas taip pat numatytas planuose atakuoti Irano branduolinius objektus, įskaitant Pikakso kalno objektą.

JAV ir Izraelis mano, kad jame Iranas laiko savo branduolinės programos komponentus.

D. Trumpas ne kartą grasino smogti šiam objektui, pabrėždamas, kad jo tikslas – užtikrinti, jog Iranas niekada neįsigytų branduolinio ginklo.

JAV pareigūnai abejoja, ar MOAB galėtų sunaikinti giliai po žeme esančius Irano branduolinius objektus. Nors GPS valdoma bomba gali sunaikinti maždaug devynių miesto kvartalų plotą, ji greičiausiai neprasiskverbtų pakankamai giliai, kad pasiektų Pikakso kalno objektą, kurį, kaip manoma, saugo keli granito sluoksniai.

„MOAB yra didžiulė informacinio poveikio operacijoms skirta bomba, puikiai tinkanti dideliems plotams išvalyti, tačiau nelabai tinkama kam nors kitam“, – CNN kalbėjo vienas su kariniais planais susipažinęs šaltinis.

Jis pabrėžė, kad šis ginklas nėra skirtas giliai po žeme esantiems taikiniams naikinti.

Jei bomba būtų panaudota, ji galėtų padaryti katastrofišką žalą smūgio paveiktai teritorijai, tačiau poveikis greičiausiai apsiribotų paviršiniais sluoksniais. Didelis sprogimo spindulys taip pat keltų pavojų civiliams, ypač jei būtų atakuojami netoli gyvenamųjų teritorijų esantys infrastruktūros objektai.

Vis dėlto D. Trumpas galėtų pasirinkti šį ginklą dėl psichologinio poveikio.

JAV pareigūnų vertinimu, MOAB panaudojimas nebūtinai priverstų Iraną nusileisti ar padėtų pasiekti strateginę pergalę, tačiau galėtų suteikti prezidentui papildomą galimybę pakeisti konflikto eigą neatnaujinant viso masto karinių operacijų.

„Deja, prezidentas pats įstūmė save į padėtį, kurioje beveik privalo ką nors daryti. Neturint šaudmenų, skirtų prasiskverbti į tokį gylį, tenka galvoti apie psichologinį poveikį, o MOAB šiuo požiūriu yra tinkama“, – CNN teigė kitas šaltinis.

Kai kurie administracijos atstovai ir analitikai mano, kad ryžtingai nugalėti Iraną būtų galima tik surengus didelę sausumos operaciją. Tačiau toks sprendimas galėtų kainuoti tūkstančius amerikiečių gyvybių, o D. Trumpas yra parodęs nenorintis siųsti sausumos pajėgų į Iraną.

Todėl Baltųjų rūmų ir kariuomenės planuotojai ieško būdų užbaigti konfliktą taip, kad prezidentas galėtų paskelbti bent simbolinę pergalę. Vienas galimų žingsnių – susitarimas vėl atverti Hormūzo sąsiaurį.

CNN kalbinti šaltiniai taip pat teigė, kad kariuomenė parengė smūgių variantų, kurie galėtų tapti savotišku „fejerverkų šou“ ir suteikti D. Trumpui galimybę pasitraukti iš karo, net jei nebūtų pasiekti pirminiai jo tikslai.

JAV kariuomenė, regis, jau rengiasi ir galimam Irano atsakui, jei prezidentas įsakytų atnaujinti smūgius. Vieno JAV pareigūno teigimu, per artimiausias kelias savaites numatyta JAV pajėgų, dislokuotų CENTCOM atsakomybės zonoje, rotacija, tačiau dalis išvykstančių karių gali būti nepakeisti naujais.

Baltųjų rūmų atstovas CNN sakė nekomentuojantis jautrių karinių planų, tačiau pabrėžė, kad D. Trumpas neatmeta jokių galimybių užtikrinti, jog Iranas niekada neturėtų branduolinio ginklo.

Pentagono atstovas savo ruožtu nurodė, kad kariuomenė planuoja įvairius operacinius scenarijus, siekdama įgyvendinti prezidento ir gynybos vadovybės nurodymus.

MOAB buvo sukurta per Irako karą. Ši bomba detonuoja dar nepasiekusi žemės, todėl sprogimo banga pasklinda į visas puses. 2003 m. JAV kariuomenės pareigūnai teigė, kad ginklas pirmiausia buvo sumanytas psichologinėms operacijoms – tikėtasi, kad didžiulis sprogimas išgąsdins priešininko karius ir paskatins juos pasiduoti.

Iš pradžių bomba buvo skirta didelėms karių ir karinės technikos grupėms bei sustiprintiems antžeminiams bunkeriams naikinti. Vėliau jos galimų taikinių sąrašas išplėstas, įtraukiant urvus ir tunelius.

D. Trumpas buvo pirmasis JAV prezidentas, įsakęs panaudoti MOAB. 2017 m. per pirmąją kadenciją jis leido smogti teroristinės organizacijos „Islamo valstybė“ (ISIS) pozicijoms Afganistane.

Tuomet Afganistano pareigūnai pranešė apie 36 žuvusius kovotojus, o JAV ir Afganistano atstovai teigė, kad sprogimas sunaikino tris požeminius tunelius, ginklus ir amuniciją. Civilių aukų, jų teigimu, nebuvo.

Po šios atakos JAV kariuomenė sulaukė klausimų, ar konkrečiam taikiniui tikrai reikėjo panaudoti 21 600 svarų (apie 9,8 tonos) bombą.

Panašių klausimų kiltų ir tuo atveju, jei MOAB būtų panaudota prieš Iraną.