Pirmadienį R. Kaunas dalyvavo Varšuvos saugumo forumo aukšto lygio diskusijoje apie tai, kaip Europa gali sukurti jai reikalingą karinę galią.
Diskusiją moderavo buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas generolas leitenantas B. Hodgesas. Joje taip pat dalyvavo NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja Radmila Šekerinska, Lenkijos gynybos ministerijos pareigūnai ir tarptautinės gynybos pramonės atstovai.
B. Hodgesas diskusijos metu paklausė R. Kauno, ar Lietuva būtų pasirengusi blogiausiu atveju išsilaikyti dvi savaites, kol į šalį atvyktų sąjungininkų sausumos pajėgų pastiprinimas.
JAV nuolaidžiaujant Rusijai – Europa kalba apie spaudimą: „Galiausiai turės sumokėti už šį karą“
„Lietuvos istorija liudija, kad jūsų tauta moka atkakliai priešintis, o lietuvių ryžtas ginti savo šalį yra gerai žinomas. <...>
Įsivaizduokime blogiausią scenarijų. Rusijos puolimas mus užklumpa netikėtai arba kai kurie politiniai lyderiai atsisako pripažinti, kad Rusija iš tiesų ruošiasi pulti.
Susiję straipsniai
Panašiai buvo 2022 metų vasarį, kai daugelis netikėjo, kad Rusija pradės karą prieš Ukrainą, nors pasirengimo puolimui požymiai buvo akivaizdūs.
Tokiu atveju gali prireikti net dviejų savaičių, kol amerikiečių, lenkų, vokiečių ir britų pajėgos atvyks į Lietuvą, prasiverždamos per Suvalkų koridorių. Ar Lietuvos visuomenė pasirengusi tas dvi savaites išsilaikyti?“, – ministro klausė B. Hodgesas.
R. Kaunas moderatoriui priminė, kad Lietuvos gynybos biudžetas yra didžiausias tarp NATO valstybių – šiemet krašto apsaugai skiriama 5,38 proc. BVP.
Tačiau, kaip pabrėžė ministras, vien finansavimo nepakanka.
„Tai tik pusė darbo. Kita pusė – sukurti realius, patikimus karinius pajėgumus.
Būtent todėl investuojame į nacionalinės divizijos kūrimą, antidroninę ir oro gynybą. Skirtingus jutiklius jungiame į bendrą sistemą, kurioje naudojamas ir dirbtinis intelektas. Tai leis greičiau pastebėti grėsmes, jas įvertinti ir į jas reaguoti,“ – pridūrė ministras.
R. Kaunas atkreipė dėmesį ir į visuomenės pasirengimą gintis. Jis džiaugėsi faktu, kad šiemet 8 tūkst. jaunų žmonių pareiškė norą savanoriškai atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą.
„Tai rodo, kad mūsų visuomenė prisimena praeitį ir nori gyventi savo valstybėje pagal savo taisykles.
Todėl atsakymas yra vienareikšmis – taip. Jeigu gausime signalą, kad privalome pradėti gintis, mes ginsimės.
Tačiau norėčiau jus šiek tiek pataisyti. Mes jau turime sąjungininkų Lietuvoje. Čia dislokuoti Jungtinių Valstijų kariai. Spalio pabaigoje sugrįžta du amerikiečių batalionai. Lietuvoje jau yra ir Vokietijos karių, taip pat kitų NATO valstybių pajėgų, „ – kalbėjo ministras.
Vis dėlto B. Hodgesas tai palydėjo kandžia replika, kad didelės išlaidos savaime negarantuoja apsaugos nuo konkrečių grėsmių.
„Galite ant savo valstybės sienos pakabinti didžiulį užrašą, kad gynybai skiriate 2 ar net 5 proc. BVP. Bet toks užrašas nesustabdys nė vieno „Shahed“ drono“, – ironiškai atsiliepė generolas, perteikdamas vieno savo draugo iš Estijos mintį.
„Ginsime savo namus“
Diskusijos metu B. Hodgesas iškėlė vadinamosios pergalės teorijos klausimą – NATO planą ginti sąjungininkes kuo arčiau galimos Rusijos puolimo vietos.
„Pergalės teorija numato, kad NATO ginsis kuo toliau į priekį, siekdama atremti bet kokį Rusijos puolimą. Ko reikia Lietuvai, kad šis požiūris būtų sėkmingas?,“ – klausė generolas leitenantas.
Lietuvos ministras pabrėžė, kad šalis yra pasiryžusi gintis kartu su sąjungininkais. Pasak jo, Lietuva nenori karo savo teritorijoje, tačiau Rusijos puolimo atveju atsakytų smūgiais į priešo teritoriją.
„Mes ginsime savo namus, nes turime tik vienus namus. Kitų neturime. Privalome apsiginti patys“, – kalbėjo R. Kaunas.
„Nenorime karo savo žemėje. Jei Rusija bandytų mus užpulti, smogtume ir jos teritorijoje. Nesiekiame provokuoti – investuojame į ekonomiką, švietimą, norime gyventi taikiai.
Deja, Rusija tebėra vedama imperinių ambicijų ir siekia atkurti Sovietų Sąjungą“, – priminė ministras.
Europa turi stiprinti savo gynybą
Diskusijoje paliesta ir platesnė NATO saugumo strategija.
R. Kaunas pabrėžė, kad Europa turi prisiimti daugiau atsakomybės už savo saugumą ir aktyviau vadovauti pastangoms atremti Rusijos grėsmę.
Ministro teigimu, kartu būtina stiprinti visą Aljansą, kad jis galėtų veiksmingiau reaguoti ir į Kinijos keliamus iššūkius.
R. Kaunas atkreipė dėmesį, kad Kinija remia Rusiją ir iš karo Ukrainoje gauna ekonominės naudos.
„NATO 3.0 reiškia, kad Europa turi imtis daugiau atsakomybės ir vadovauti savo pačios saugumo užtikrinimui, kartu stiprindama NATO, kad šis galėtų atremti Kinijos keliamą grėsmę“, – aiškino ministras.
Jis taip pat pabrėžė, kad NATO valstybės turi glaudžiau bendradarbiauti ir spartinti ginkluotės gamybą.
„Visi planai turi būti paremti karine galia. Rusija gamina daugiau nei NATO, todėl turime paspartinti gamybą“, – sakė jis.
Diskusijos metu R. Kauno taip pat buvo paklausta, ar Lietuva būtų pasirengusi smogti Rusijai arba Baltarusijai, jei NATO nustatytų, kad priešo puolimas neišvengiamas.
Ministras atsakė, kad Lietuvos tikslas – ginti kiekvieną savo teritorijos centimetrą, tačiau gynyba neapsiribotų vien reakcija į jau prasidėjusį puolimą.
„Mes nelauksime, kol Rusija įžengs į mūsų teritoriją“, – dar kartą pabrėžė R. Kaunas.