D. Lawsonas primena, kad 2024 metų balandį J. Bideno administracija paragino Kyjivą nutraukti bepiločių orlaivių atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas.
Tuometis JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas tokį raginimą grindė galimomis pasekmėmis pasaulinei energetikos rinkai, nors smūgiai priešo energetikos infrastruktūrai yra įprasta karinė strategija, kuria siekiama jį susilpninti.
Žurnalistas cituoja JAV karo istoriko Phillipso O'Brieno vertinimą, kad toks pareiškimas buvo sunkiai suprantamas.
D. Trumpas neigia nutraukęs žvalgybos duomenų teikimą Ukrainai: „Mes jiems padedame“
„Sunku įsivaizduoti ką nors keistesnio, ką galėtų pasakyti JAV gynybos sekretorius“, – sakė jis.
Pasak D. Lawsono, J. Bideno administracija siekė neleisti kilti benzino kainoms prezidento rinkimų metais. Dabar D. Trumpas, žadėjęs sumažinti degalų kainas, pats susidūrė su spaudimu joms išaugus po karo prieš Iraną.
Artėjant JAV Kongreso kadencijos vidurio rinkimams, D. Trumpas paskelbė švelninantis sankcijas Rusijos dyzelino eksportui ir pareiškė, kad toks sprendimas padės greitai sumažinti degalų kainas. Tačiau, apžvalgininko teigimu, Rusijos pažadėti 300 tūkst. tonų dyzelino sudaro tik nedidelę dalį per parą Jungtinėse Amerikos Valstijose suvartojamo kiekio.
D. Lawsonas mano, kad D. Trumpas bando atsakomybę už brangstančius degalus perkelti Ukrainai, kartu suteikdamas Kremliui papildomų pajamų karui finansuoti. Taip, anot žurnalisto, sprendimai, kurie pristatomi kaip priemonės degalų kainoms mažinti, gali būti naudingi ir Rusijai.
Susiję straipsniai
Apžvalgininkas taip pat primena Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio žodžius apie prieštaringą Vakarų partnerių požiūrį į karo baigtį.
„Ukrainos partneriai bijo Rusijos pralaimėjimo ir norėtų, kad Ukraina laimėtų taip, kad Rusija nepralaimėtų“, – cituojamas V. Zelenskis.
D. Lawsonas D. Trumpo požiūrį į Maskvą sieja ir su ilgalaikiais verslo interesais. Pasak žurnalisto, Rusijos pinigai padėjo palaikyti JAV prezidento verslą, o pats D. Trumpas ne vienus metus siekė įgyvendinti „Trump Tower“ projektą Maskvoje.
Apžvalgininko vertinimu, D. Trumpo siekį užbaigti karą lemia ne tiek JAV nacionaliniai interesai ar noras išgelbėti žmonių gyvybes, kiek komerciniai skaičiavimai. Šiame kontekste D. Lawsonas dabartinę JAV politiką Ukrainos atžvilgiu vertina kaip ankstesnės administracijos veiksmų tęsinį, nors abiejų prezidentų sprendimus lydi skirtingos aplinkybės.
D. Trumpo politika sulaukia kritikos ir Europoje. Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas, kuris anksčiau kartais buvo kaltinamas prorusiškomis pažiūromis, neseniai pareiškė, kad Europa turi veikti savarankiškai, nes D. Trumpas sudaro susitarimus su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.
A. Babišas kritikavo Europos Sąjungos pasyvumą ir išreiškė susirūpinimą dėl Ukrainos finansavimo iš Europos biudžeto. Jis pasiūlė šį finansavimą pakeisti išorės paskolomis ir pabrėžė, kad Europos Sąjunga turi susitarti dėl tolesnių veiksmų, nes V. Zelenskis gali likti be būtinų lėšų.