Kaip pažymi „Bloomberg“, vos per savaitę D. Trumpas iš esmės panaikino daugelio metų energetinių sankcijų Kremliui poveikį, pradėjo spausti Kyjivą, reikalaudamas nutraukti smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, ir suabejojo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio legitimumu, kartodamas Rusijos propagandos naratyvus. Be to, tam tikru metu Ukraina prarado visavertę prieigą prie „Starlink“ sistemos, o tai apribojo jos galimybes mūšio lauke.
Atsakydamas į tokius veiksmus, V. Zelenskis pareiškė besijaučiantis išduotas ir viešai sukritikavo D. Trumpą. Ši situacija tapo nemaloniu momentu Europos lyderiams, kaip nurodė šią savaitę Briuselyje vykusio Europos Sąjungos (ES) vadovų susitikimo diskusijas žinantys šaltiniai.
„Bloomberg“ teigimu, daugeliui Europos politikų ši situacija atskleidė tikrovę, kurios jie ilgą laiką vengė pripažinti: D. Trumpas yra linkęs pulti Kyjivą ir palaikyti Maskvą. Per uždarus pokalbius keli ES lyderiai, įskaitant Prancūzijos ir Vokietijos atstovus, pripažino, kad vargu ar ši tendencija pasikeis.
D. Trumpas neigia nutraukęs žvalgybos duomenų teikimą Ukrainai: „Mes jiems padedame“
Anksčiau D. Trumpas ir V. Zelenskis jau buvo patekę į panašias situacijas, tačiau kiekvieną kartą rasdavo būdą santykiams pagerinti, rašo agentūra. Vis dėlto dabartinis jų konfliktas vyksta itin nepalankiu metu.
Artėjant žiemai, Ukrainai trūksta amerikietiškų perėmimo raketų, skirtų oro gynybos sistemoms „Patriot“, kurios būtinos siekiant atremti Rusijos raketų smūgius. Tuo pat metu Kyjivo karinės išlaidos lemia didžiulį biudžeto deficitą, kurį Europai vis sunkiau padengti, o Rusija intensyvina smūgius į civilinius objektus.
Agentūra taip pat atkreipia dėmesį, kad kitą mėnesį Rusijos vadovas V. Putinas galės susitikti su D. Trumpu Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo (APEC) viršūnių susitikime Kinijoje. Nei V. Zelenskio, nei Europos lyderių šiame susitikime nebus.
Šaltinio teigimu, šiuo metu dauguma europiečių pataria V. Zelenskiui santūriau kritikuoti D. Trumpą, nes alternatyvos bendradarbiavimui su JAV nėra. Amerika ir toliau parduoda Ukrainai ginklus bei teikia žvalgybos informaciją, kuri yra gyvybiškai svarbi šalies gynybai.
Susiję straipsniai
Vienas pareigūnas pabrėžė, kad Ukraina negalėtų lengvai kompensuoti šios paramos praradimo, jei JAV nutrauktų žvalgybos duomenų teikimą.
„Jei Ukraina netektų šių žvalgybos duomenų, Europa nerastų tinkamo sprendimo“, – pažymėjo jis.
Tikėtina, kad būtent dėl šios priežasties į Briuselį atvykę ES lyderiai stengėsi viešai nevartoti griežtų formuluočių D. Trumpo atžvilgiu. Vis dėlto už uždarų durų kai kurie jų neslėpė šoko dėl pastarųjų JAV vadovo veiksmų.
„Bloomberg“ rašo, kad Europa ir toliau laikosi savo pozicijos: siekia išsaugoti sankcijas Rusijai ir pabrėžia, kad Ukraina neturi atiduoti savo teritorijų pagal jokį taikos susitarimą. Šios nuostatos, Europos lyderių požiūriu, neturėtų keistis net ir tuo atveju, jei Vašingtono pozicija svyruotų.
Pirmadienį vykusiame susitikime ES užsienio reikalų ministrai privačiai susitarė, kad Europos politika Ukrainos atžvilgiu turi išlikti nepakitusi, nepaisant JAV pozicijos pokyčių. Jie taip pat sutarė bendradarbiauti su JAV, kai tik tai įmanoma, ir toliau remti Kyjivą tais atvejais, kai toks bendradarbiavimas neįmanomas.
„Bloomberg“ cituojama ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas pabrėžė, kad Europos požiūris į karą skiriasi nuo JAV pozicijos.
„Mes, be abejo, turime kitokį požiūrį į šį karą“, – pareiškė K. Kallas.
Ji taip pat pabrėžė, kad spaudimas Ukrainai yra netinkama strategija. Pasak ES diplomatijos vadovės, spaudimas turėtų būti nukreiptas į karą pradėjusią Rusiją, o ne į šalį, kuri ginasi nuo agresijos.
„Manome, kad reikia spausti agresorių, kad jis nutrauktų karą, o ne auką, kad ji kapituliuotų“, – akcentavo K. Kallas.
Parengta pagal nv.ua inf.