JAV veiksmai sukėlė sąmyšį Europoje: pradėjo ieškoti išeities

Šis klausimas tapo aktualesnis šią savaitę, kai JAV prezidento specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas nuvyko į Rusiją ir pasiūlė V. Putinui surengti trišalį aukščiausiojo lygio susitikimą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, siekiant paskatinti susitarti dėl ugnies nutraukimo.

„Prezidentas V. Putinas nepripažįsta Europos Sąjungos kaip autoriteto“, – antradienį interviu žurnalistams pasakojo Čekijos prezidentas Petras Pavelas.

„Jis nenori kalbėtis su Ursula von der Leyen, nesikalba su Kaja Kallas. Jis nustojo bendrauti ir su kitais Europos lyderiais, įskaitant Emmanuelį Macroną“, – teigė jis.

Jis pridūrė, kad ES turėtų nustatyti žmogų arba grupę žmonių, kurie kalbėtų Europos vardu. Jo manymu, tai nebūtinai turėtų būti ES ar NATO atstovai – tiesiog lyderiai, kuriems kiti suteiktų įgaliojimus derėtis.

Kaip rašo „Politico“, pastarosiomis dienomis D. Trumpas papiktino Ukrainą ir jos Europos sąjungininkes, nes derėjosi su V. Putinu neįtraukdamas jų į procesą ir, regis, vis labiau linko palaikyti Rusiją beveik penkerius metus trunkančiame kare.

Leidinio teigimu, tai vėl įžiebė diskusijas Briuselyje ir už jo ribų apie būtinybę Europai turėti tiesioginį ryšio kanalą su Kremliumi, kad ji galėtų apsaugoti savo regiono interesus ir sustiprinti Ukrainos galimybes atsispirti nelygiaverčiam susitarimui.

„Kad ir kaip tai būtų nemalonu, manau, kad turėti tam tikrą ryšio kanalą su V. Putinu būtų naudinga“, – teigė Londone įsikūrusio Karališkojo jungtinių gynybos studijų instituto (RUSI) garbės bendradarbis Davidas Lidingtonas.

„Nesu optimistiškai nusiteikęs, kad trumpuoju laikotarpiu tai daug ką pakeistų, tačiau turėti kanalą, kuriuo būtų galima pasinaudoti atsiradus tinkamai progai, tikrai nėra blogai“, – pridūrė jis.

„Politico“ teigimu, diplomatai ir pareigūnai nesutaria, kas geriausiai galėtų atstovauti Europai.

Europos Komisijos pirmininkė U. von der Leyen tiesiogiai derėjosi su D. Trumpu prekybos klausimais, o Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa anksčiau per savo biurą buvo užmezgęs ryšį su Kremliumi, rašo „Politico“.

Kita galima kandidatė – ES vyriausioji įgaliotinė K. Kallas, atstovaujanti bendriems Europos interesams.

Tačiau, kaip mano vienos ES valstybės diplomatas, Briuselio politinis elitas turi susitaikyti su tuo, kad susitarimas su V. Putinu ir D. Trumpu nebus pasiektas vien laikantis ES protokolo taisyklių.

Kaip ir kiti šiame straipsnyje cituojami šaltiniai, jis sutiko kalbėti anonimiškai, kad galėtų aptarti jautrius klausimus.

„Negalime atvykti dviese ar trise ir kiekvienas kalbėti ES vardu. Sprendžiant, kas galiausiai atstovaus ES, reikėtų vadovautis tuo, kas duotų daugiausia naudos, o ne asmeninėmis galios kovomis ar narcisistiniais norais“, – teigė diplomatas.

Vienas iš vis daugiau dėmesio sulaukiančių kandidatų, nepriklausančių ES institucijoms, yra Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas.

Jo naudai kalba du svarbūs veiksniai: pirma, tikėtina, kad tarp ES lyderių jis palaiko geriausius santykius su D. Trumpu, o Suomija turi ilgametės bendravimo su Rusija patirties. Antra, šias dvi šalis skiria 1 300 kilometrų siena, be to, praeityje jos kariavo.

„A. Stubbą verta svarstyti dėl Suomijos žinių apie Rusiją ir tradiciškai palaikomo dialogo su ja. Mūsų pusėje suomiai geriau nei bet kas kitas žino, ko reikia, kad tokioje situacijoje būtų galima jaustis saugiai“, – kalbėjo diplomatas.

Antras ES diplomatas pažymėjo, kad A. Stubbas „kol kas yra vienintelis žmogus, kuris pats ėmėsi iniciatyvos“ ir parodė aukšto lygio politinę lyderystę.

Todėl, jo teigimu, jis galėtų tapti Europos pasiuntiniu būsimame taikos viršūnių susitikime.

Antradienį Osle įvyko derybos tarp V. Zelenskio ir S. Witkoffo, kuriose dalyvavo ir A. Stubbas. Vėliau JAV pasiuntinys išvyko į Rusiją susitikti su V. Putinu.

Susitikime Osle taip pat dalyvavo aukščiausio rango U. von der Leyen padėjėjas Bjoernas Seibertas.

Jis prisijungė prie nacionalinio saugumo patarėjų susitikimų, rengiamų Ukrainą remiančios „Norinčiųjų koalicijos“ iniciatyva.

Trečias Europos diplomatas "Politico" pabrėžė, kad derybose būtina užtikrinti pačios ES atstovavimą, o ne apsiriboti nedidele įtakingų valstybių grupe, pavyzdžiui, Vokietija, Prancūzija ir Jungtine Karalyste.

Leidinio teigimu, tai reiškia, kad tiek B. Seibertas, tiek A. Costos vyriausiasis patarėjas Pedro Lourtie turėtų dalyvauti parengiamuosiuose pokalbiuose, o ES valstybės narės turėtų būti tinkamai informuojamos apie derybų eigą, sakė diplomatas.

Pasak ketvirto ES diplomato, praėjusią savaitę Briuselyje vykusiame viršūnių susitikime Europos lyderiai klausė A. Costos, ar jam jau nereikėtų pasikalbėti su V. Putinu.

„A. Costa atsakė, kad šiuo metu su V. Putinu kalbėtis neketina“, – kalbėjo diplomatas.

„Tačiau jis turėtų pradėti kalbėtis su V. Putinu, jei norime turėti įtakos deryboms. Nekalbėdami patys padedame savo priešininkams“ – pridūrė jis.

Pasak diplomato, Europos vadovų tarybos prezidentas būtų tinkamesnis pasirinkimas nei U. von der Leyen ar K. Kallas.

Jo teigimu, abi jos laikomos pernelyg įsitraukusiomis į Ukrainos pusės palaikymą, kad galėtų veiksmingai atstovauti visai ES aukščiausiojo lygio lyderių derybose.

Ypač daug kritikos D. Trumpui yra išsakiusi K. Kallas.

„A. Costa atrodo kaip labiau nešališkas tarpininkas“, – apibendrino diplomatas.

Europos Komisija tvirtina, kad ES jau dalyvauja taikos derybose. Kaip pavyzdį ji nurodo antradienį Osle vykusiame susitikime dalyvavusį B. Seibertą.

„Pagrindinis susitikimo Osle tikslas buvo išsiaiškinti, ar yra sąlygų pereiti prie trišalių ar net daugiašalių derybų, kuriose prie vieno stalo dalyvautų Ukraina ir Rusija“, – trečiadienį žurnalistams kalbėjo Europos Komisijos atstovė spaudai Paula Pinho.

Ji teigė, kad pokalbiuose daugiausia dėmesio skirta teritorijų klausimui, saugumui ir Ukrainos gerovei po karo.

„Labai svarbu, kad sėdėtume prie derybų stalo, galėtume pristatyti savo poziciją ir dalyvauti siekiant bendro tikslo – užbaigti šį siaubingą karą“, – pridūrė ji.