Kalbėdamas apie pokalbį su Kinijos ir JAV vadovais, V. Putinas spaudos konferencijoje papasakojo apie, jo žodžiais, „maloniausią susitikimo dalį“. Jis pagyrė Xi Jinpingą už sukurtą atmosferą, kuri leido lyderiams atvirai diskutuoti.
„Jis sukūrė tokią atmosferą, kad pradėjome laisvai keistis nuomonėmis mus dominančiomis temomis“, – sakė V. Putinas ir pridūrė, kad tai buvo „netikėta“.
Pasak Rusijos vadovo, diskusija buvo „visiškai laisva“, vyko „labai atvirai“ ir leido lyderiams geriau suprasti vieniems kitus.
D. Trumpo, Xi Jinpingo ir V. Putino trišalio susitikimo ženklai: atsakė, ką tai reiškia Ukrainai
Kalbėdamas apie trišalio susitikimo rezultatus, V. Putinas juos įvertino teigiamai. Jis pakartojo, kad pokalbis su Xi Jinpingu ir D. Trumpu tapo „diplomatijos istorijos puslapiu“.
Rusijos vadovas taip pat pareiškė, kad dialogas turėtų būti tęsiamas, siekiant abipusio supratimo.
Susiję straipsniai
V. Putino teigimu, per susitikimą vykusi diskusija „sudarė galimybes tolesniam dialogui, nepriklausomai nuo to, ar jis vyks tokiu pačiu, ar kitokiu formatu“.
Dėl karo Ukrainoje kaltino Europą
Spaudos konferencijoje V. Putinas prabilo apie karą Ukrainoje, nors tarp pagrindinių trišalių derybų temų jos nebuvo. Šis klausimas neatsispindėjo ir bendrame pareiškime po lyderių pokalbio.
V. Putinas pareiškė, kad per derybas su Xi Jinpingu ir D. Trumpu iš naujo nekartojo savo reikalavimų dėl karo Ukrainoje.
Vietoj to, kaip žurnalistams teigė V. Putinas, jis D. Trumpui ir Xi Jinpingui priminė savo versiją, nuo ko viskas prasidėjo, įskaitant ne kartą skelbtą teiginį, esą Rusija „nepradėjo karo“.
Rusija karą Ukrainoje pradėjo 2014 metais, įsiveržusi į dalį Ukrainos teritorijos, o 2022 metais surengė plataus masto invaziją.
Kalbėdamas apie galimybes užbaigti karą, Rusijos vadovas teigė, kad JAV buvo pasiūliusios kompromisų, dėl kurių taip pat buvo sutarta per praėjusiais metais Aliaskoje įvykusį jo susitikimą su D. Trumpu.
V. Putino teigimu, Ukrainos „rėmėjai Europoje“ nebuvo pasirengę pripažinti šių kompromisų.
„Tačiau padėtis keičiasi ir galbūt galiausiai jie supras, kad geriau sutikti su tokiais kompromisais, nei susidurti su tam tikromis realijomis, su kuriomis anksčiau ar vėliau vis tiek teks susidurti“, – pridūrė V. Putinas.
Kalbėjo apie bendradarbiavimą su D. Trumpu
V. Putinas taip pat pakomentavo savo bendradarbiavimą su D. Trumpu, kalbėdamas apie jo bandymus užbaigti „visus konfliktus“.
„Neabejoju, kad D. Trumpas siekia išspręsti visus konfliktus, įskaitant konfliktą Ukrainoje“, – žurnalistams sakė Rusijos vadovas.
Pasak jo, D. Trumpas taip pat buvo labai suinteresuotas gerinti Rusijos ir JAV santykius.
„Norėtume, kad tam tikri dalykai vyktų greičiau“, – sakė V. Putinas, tačiau pridūrė: „Esame realistai.“
Apskritai V. Putinas derybas pavadino „teigiamu ženklu“ ir pabrėžė šalių „civilizacinių vertybių“ bei „požiūrių“ artumą.
Teigia, kad Rusija neketina nieko aukoti
V. Putinas taip pat pakomentavo savo ne kartą išsakytus raginimus derybose dėl karo Ukrainoje aptarti ir platesnę Europos saugumo architektūrą.
Jis pareiškė, kad Rusija yra pasirengusi „ieškoti kompromisų“ ir kad „neįveikiamų kliūčių nėra“.
Tačiau kartu V. Putinas pridūrė, kad Rusija „nieko neketina aukoti“. „Viskas, ko mums reikia, – tai politinė valia“, – sakė jis.
Pasak V. Putino, Europa turėtų pripažinti, kad „padėtis keičiasi“, tačiau „neturėtume grįžti prie to, kas vyko praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje“.
Rusijos vadovas pabrėžė, kad Kremlius nepasiduos kitų šalių mėginimams priversti ją laikytis pozicijos, kuriai ji nepritaria.
V. Putinas ne kartą yra kalbėjęs apie Rusijos reikalavimus, susijusius su Europos saugumo architektūra.
Manoma, kad šie reikalavimai apima NATO plėtros į rytus, prasidėjusios praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje po Sovietų Sąjungos žlugimo, sustabdymą.
Nuo to laiko kelios buvusios Sovietų Sąjungos respublikos ir jos įtakos sferai priklausiusios valstybės savo noru įstojo į Vakarų gynybinį aljansą.
Rusijos pareigūnai ne kartą smerkė šią plėtrą, teigdami, kad ji kelia grėsmę šios šalies sienų saugumui.
Tačiau šių kaimyninių valstybių vyriausybės akcentuoja, būtent Rusijos veiksmai paskatino jas siekti narystės gynybiniame aljanse.
Metė kamuolį į Ukrainos rankas
V. Putinas toliau metė kamuolį į Ukrainos rankas. Rusijos vadovas užsiminė apie, jo teigimu, anksčiau parengtą susitarimo projektą, pagal kurį Kyjivas turėtų atsisakyti dalies Rytų Ukrainos teritorijų kontrolės.
Jis pakartojo savo teiginius, esą Maskva „nenori tęsti“ karo, o jo pabaiga priklauso nuo Ukrainos, o ne Rusijos pasirengimo susitarti.
„Jeigu jie nori sustabdyti konfliktą, turi sutikti su kompromisu, kurį Amerikos pusė pasiūlė dar prieš susitikimą Ankoridže. Mes su šiais pasiūlymais sutikome, o dabar kamuolys yra ukrainiečių pusėje“, – sakė V. Putinas, turėdamas omenyje 2025 metų rugpjūtį Aliaskoje įvykusį susitikimą su Donaldu Trumpu.
Rusijos vadovas taip pat pareiškė, kad Ukraina esą nepajėgs išlaikyti likusių 10 proc. Donbaso teritorijos, kurią pagal minėtą pasiūlymą turėtų perduoti Rusijai.
„Tad kokia prasmė laikytis įsikibus šios teritorijos?“ – klausė V. Putinas.
Rusijos vadovas skeptiškai įvertino Europos dalyvavimą JAV tarpininkaujamose taikos derybose dėl Ukrainos. Pasak V. Putino, amerikiečiai „primygtinai reikalauja, kad derybose dalyvautų europiečiai“.
V. Putinas pareiškė, kad europiečiai turėtų „atvykti į Maskvą ir išdėstyti savo poziciją“, o po to „nuspręsime, kokiais formatais tęsime dialogą su Ukraina“.
Tačiau Rusijos vadovas pasmerkė, jo teigimu, agresyvią Europos lyderių retoriką apie pasirengimą galimam karui su Rusija iki šio dešimtmečio pabaigos.
Vis dėlto V. Putinas pripažino, kad „turime derėtis arba aptarti saugumo klausimus Europoje, o to neįmanoma padaryti be europiečių“.
Jis taip pat sutiko, kad Ukrainos saugumas „turi būti užtikrintas“, tačiau pridūrė, kad lygiai taip pat „turi būti užtikrintas“ ir Rusijos saugumas.
Paskelbė bendrą deklaraciją
Kinija, Rusija ir Jungtinės Valstijos po trišalio lyderių susitikimo paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame teigiama, kad Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra įsipareigoję palaikyti strateginį stabilumą ir tarptautinį saugumą.
Pareiškime priduriama, kad lyderiai aptarė energetinį saugumą ir planus didinti perdirbtų naftos produktų gamybą bei tiekimą.
Be to, buvo atkreiptas dėmesys į valstybės pareigūnams taikomą imunitetą. Lyderiai sutarė, kad „Tarptautinis Baudžiamasis Teismas ir kitos panašios institucijos neturi piktnaudžiauti savo jurisdikcija“.
Kalbant apie branduolinių ginklų klausimą, trijų šalių lyderiai sutarė, kad „branduolinio karo neįmanoma laimėti ir jis niekada neturi būti vykdomas“. Pareiškime taip pat nurodoma, kad tęsiamas dialogas siekiant užkirsti kelią branduolinių ginklų platinimui.








