„Turėsite automatą, granatas, kulkosvaidį“, – per vizitą sakė A. Lukašenka. Vėliau valstybinis televizijos kanalas STV pranešė, kad Baltarusijoje ketinama sukurti daugiau kaip tūkstantį tokių būrių.
Įstatymą „Dėl liaudies milicijos“ A. Lukašenka pasirašė dar 2023 metų liepą. Anksčiau Baltarusijos gynybos ministerija skelbė, kad į šios struktūros sudėtį galėtų būti įtraukta iki 100–150 tūkst. žmonių.
Tačiau kyla klausimų, kokių tikslų siekiama kuriant tūkstančius tokių būrių, kiek jie būtų pajėgūs veikti šiuolaikinio karo sąlygomis ir kaip šią struktūrą galėtų panaudoti Rusija.
V. Zelenskio ultimatumas A. Lukašenkai: per savaitę reikalauja patraukti karinę techniką
Žiniasklaidos agentūros „Pozirk“ analitikas Aleksandras Klasovskis atkreipia dėmesį, kad būrys, kurio pratybas stebėjo A. Lukašenka, buvo įkurtas medžioklės ūkyje „Krasnyj Bor“. Šis privatus ūkis priklauso verslininkui Nikolajui Vorobjui, kuris dažnai vadinamas vienu iš Baltarusijos režimo „piniginės“ žmonių.
A. Klasovskis spėja, kad televizijos reportažuose buvo rodomi ne šiaip vietos gyventojai, o verslininko N. Vorobojaus žmonės.
„Kai kurie apžvalgininkai net išsakė nuomonę, kad tai yra jo asmeninės apsaugos darbuotojai“, – teigė analitikas.
Viename reportažų taip pat buvo nurodyta, kad „Krasnyj Bor“ liaudies milicijos narius mokys buvęs specialiųjų pajėgų karys iš Minsko. Tačiau, A. Klasovskio vertinimu, tokį specialistą rasti kiekvienai kaimo tarybai būtų nerealu.
Susiję straipsniai
„Visiškai neįmanoma įsivaizduoti, kad kiekvienai kaimo tarybai būtų surastas koks nors buvęs specialiųjų pajėgų karys. Manau, kad kuriant liaudies miliciją esama inercijos ir demonstratyvumo elemento“, – kalbėjo ekspertas.
A. Klasovskis neatmeta, kad asmeniniu A. Lukašenkos nurodymu tokie būriai iš tiesų gali būti steigiami visoje šalyje, tačiau jų reali kovinė galia jam kelia abejonių. Anot analitiko, Baltarusijoje būtų sudėtinga rasti net tokį skaičių fiziškai pasirengusių žmonių.
„Kaimuose nedaug vyrų, kurie gyvena sveikai. Matėme liaudies milicijos mokymų nuotraukas. Tai nėra toks pasirengimo lygis, kuris leistų iš tiesų vykdyti sudėtingas užduotis realiomis kovos sąlygomis“, – pažymėjo jis.
Ekspertas taip pat mano, kad Baltarusijos valdžia vadovaujasi pasenusiu požiūriu į šiuolaikinį karą. Jo vertinimu, jeigu Baltarusija įsitrauktų į agresiją prieš NATO, klasikinio karo prieš pačią Baltarusiją nebūtų.
„Bus smūgių, nuo kurių neapsaugos jokia liaudies milicija. Tas pats pasakytina ir apie galimą karštąjį konfliktą su Ukraina. Pats A. Lukašenka pripažino, kad Baltarusija yra labai pažeidžiama dėl Ukrainos dronų“, – aiškino A. Klasovskis.
Panašiai situaciją vertina ir politologas Artiomas Šraibmanas. Jo teigimu, prastai parengtos didelės žmonių grupės šiuolaikinio karo sąlygomis nesuteikia reikšmingo karinio pranašumo.
Interviu kanalui „Carnegie Politika“ A. Šraibmanas svarstė, kad liaudies milicijos projektas gali būti skirtas parodyti Maskvai, jog Baltarusija pajėgi „uždengti užnugarį“, todėl jai nereikia tiesiogiai dalyvauti kare. Tokiu būdu A. Lukašenka esą siekia įtikinti Rusiją, kad Baltarusija gali prisidėti prie saugumo užtikrinimo savo teritorijoje.
Kita vertus, politologo manymu, Baltarusijos režimo vadovas iš tiesų susirūpino tuo, kad valstybės aparatas nėra pasirengęs veikti karo sąlygomis. A. Šraibmano vertinimu, po 2025–2026 metų sugriuvo Baltarusijos gynybos filosofija, kuri rėmėsi įsitikinimu, kad Rusija visada ateis į pagalbą ir apsaugos.
Tačiau pastaruoju metu tapo akivaizdu, kad Rusija nepajėgia apsaugoti net pati savęs nuo tam tikrų rūšių atakų. Todėl A. Šraibmanas abejoja, ar Baltarusijoje pavyks sukurti iš tiesų veiksmingą liaudies milicijos struktūrą.
Jo manymu, galiausiai šis projektas gali būti labiau skirtas parodyti visuomenės pasirengimą mobilizacijai ir karui, o ne sukurti realiai veikiančią karinę organizaciją.
Skeptiškai į skelbiamus liaudies milicijos mastus žvelgia ir Jungtinio pereinamojo kabineto gynybos bei nacionalinio saugumo atstovas, buvęs pulko „Kastuś Kalinovski“ vado pavaduotojas Vadimas Kabanchukas. Jis primena, kad anksčiau Baltarusijos valdžia jau skelbė turinti teritorinės gynybos pajėgas ir mobilizacinį rezervą.
Jeigu prie šių struktūrų būtų pridėta dar apie 100 tūkst. liaudies milicijos narių, kiltų klausimas, ar šalyje apskritai yra pakankamai sveikų ir tokiai tarnybai tinkamų žmonių. V. Kabanchukas taip pat pabrėžia, kad formuojant iki 100 žmonių dydžio padalinius būtinas profesionalus vadovavimas ir parengimas, kurių dauguma potencialių vadų neturi.
Dar viena problema – didelio kiekio ginklų perdavimas nepakankamai parengtiems civiliams. V. Kabanchukas įspėja, kad tokia situacija gali kelti pavojų patiems milicijos nariams.
„Pirmiausia jie kels pavojų patys sau“, – teigė jis.
V. Kabanchukas neatmeta ir galimybės, kad eskalacijos atveju Rusija galėtų pasinaudoti liaudies milicija vadinamosioms operacijoms su svetima vėliava pridengti. Tokios operacijos leistų nuslėpti tikruosius veiksmų organizatorius ir sudaryti kitokį įspūdį apie karinių pajėgų judėjimą.
„Jeigu jiems prireiktų kokiu nors būdu sutelkti savo smogiamąją grupuotę Baltarusijos teritorijoje, galbūt tai būtų viena iš priedangos formų“, – svarstė V. Kabanchukas.
Vis dėlto ginkluotų būrių kūrimas gali kelti pavojų ne tik kaimyninėms valstybėms, bet ir pačiam A. Lukašenkos režimui. V. Kabanchukas atkreipia dėmesį, kad represijos Baltarusijoje nesibaigia ir jos vykdomos net jėgos struktūrose, kariuomenėje bei policijoje.
„Matome, kad represijos nesiliauja, taip pat ir jėgos struktūrose, Baltarusijos kariuomenėje bei milicijoje. Tai rodo, kad režimas neturi lojalumo nei tarp gyventojų, nei tarp saugumo pajėgų atstovų“, – sakė jis.
Į vidinius liaudies milicijos projekto prieštaravimus atkreipia dėmesį ir A. Klasovskis. Jo teigimu, plačiam civilių gyventojų ginklavimui būtinas aukštas valstybės ir visuomenės tarpusavio pasitikėjimo lygis, kurio dabartinėje Baltarusijoje nėra.
Tai gali tapti dar viena kliūtimi siekiant sukurti didelį skaičių milicijos būrių. Ekspertas primena, kad autoritariniam režimui, kuris 2020 metais susidūrė su liaudies sukilimu, masinis visuomenės ginklavimas kelia sudėtingą dilemą.
„Autoritariniam režimui, kuris išgyveno 2020 metų liaudies sukilimą, tai yra dilema: viena vertus, norisi turėti kuo daugiau žmonių, galinčių stoti į ginkluotą kovą, kita vertus, išdalysi ginklus ir nežinia, ar 2020 metų įvykiai nepasikartos režimui dar sunkesne forma“, – teigė A. Klasovskis.
Parengta pagal DW inf.




