Su taikos derybomis susiję Europos pareigūnai tikisi, kad šis pasiūlymas gali reikšti JAV pozicijos pasikeitimą Ukrainos naudai. Vis dėlto jie baiminasi, kad už tokį plataus masto įsipareigojimą D. Trumpas gali pareikalauti pernelyg didelės kainos.
Po dvi savaites trukusios diplomatinės veiklos tarp skirtingų sostinių D. Trumpo pasiuntinys ir žentas Jaredas Kushneris praėjusią savaitę Berlyne surengtoje spaudos konferencijoje pristatė saugumo garantijų idėją. Jis pareiškė, kad JAV prezidentas yra „atviras“ tokiam „dideliam susitarimui“, o Rusija esą taip pat jaučiasi „patogiai“ dėl šio pasiūlymo.
Tačiau kol kas nėra aišku, ar Vašingtonas ir Maskva iš tiesų pritaria tokiam planui. Vienas Rusijos pareigūnas šią idėją jau atmetė, tačiau Vladimiras Putinas pats viešai dar nėra pasisakęs prieš J. Kushnerio pasiūlymą, todėl Europos derybininkai jį vertina rimtai, nors ir reikalauja daugiau informacijos apie galimą įgyvendinimą.
Rusija tęsia Ukrainos bombardavimą: D. Trumpas prakalbo apie galimą taikos susitarimą
Ukrainai suteiktos garantijos, paremtos NATO 5-uoju kolektyvinės gynybos straipsniu, iš esmės pakeistų situaciją. Pagal šį principą vienos Aljanso narės užpuolimas laikomas visų narių užpuolimu, todėl tokia garantija galėtų atgrasyti Rusiją nuo pakartotinės invazijos į Ukrainą pasibaigus dabartiniam karui.
Ypač didelę reikšmę turėtų tai, kad įsipareigojimuose, kaip leidžia suprasti pasiūlymas, dalyvautų ir didžiulę karinę galią turinčios JAV. Nors konkrečių plano detalių kol kas beveik nėra, tvirtos teisinės, karinės ir politinės garantijos reikštų, kad nauja Rusijos ataka prieš Ukrainą galėtų sukelti tiesioginį konfliktą su JAV.
Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono biuro atstovas pareiškė, kad Vašingtonas juda „teisinga kryptimi“, tačiau paragino Baltuosius rūmus žengti dar vieną žingsnį ir suteikti Ukrainai visateisę narystę NATO.
Anonimiškai kalbėjęs pareigūnas pabrėžė, kad 5-uoju straipsniu grindžiama garantija yra geriausias sąjungininkų solidarumo įrodymas.
Susiję straipsniai
„Jeigu sakome, kad Ukrainai suteikiame 5-ojo straipsnio pobūdžio garantijas, neturėtume visko pernelyg komplikuoti: tai reiškia, kad Ukraina prisijungia prie NATO. Aljanso patikimumas pirmiausia remiasi 5-uoju straipsniu. 5-asis straipsnis yra tikėjimo klausimas“, – teigė jis.
Viltis dėl JAV pozicijos pasikeitimo
Viena priežasčių, kodėl kai kurie europiečiai J. Kushnerio pasiūlymą laiko rimtu, yra ta, kad jis šią idėją iškėlė ne spontaniškai. JAV pareigūnai apie panašias garantijas privačiuose pokalbiuose kalba jau kelis mėnesius, o užkulisiuose net buvo aptariamas Prancūzijos siūlymas Ukrainai suteikti visateisę narystę NATO.
Nors Ukrainos narystė Aljanse laikoma Rusijos neperžengiama raudonąja linija, Maskva tokiai galimybei greičiausiai niekada nepritartų. Vis dėlto J. Kushneris ir jo komanda, regis, mano, kad jų pastangos su Rusija aptarti 5-ajam straipsniui artimą alternatyvą sulaukė palaikymo Maskvoje.
Dėl šių aplinkybių kai kuriose Europos sostinėse pasikeitė ir bendras nusiteikimas. Pastaruosius dvejus D. Trumpo antrosios kadencijos metus nemažai diplomatų bei pareigūnų nerimavo dėl jo nuolatinių išpuolių prieš Vakarų sąjungininkų vienybę ir baiminosi, kad JAV prezidentas gali paaukoti Ukrainos interesus.
Dabar kai kurie jų apie Vašingtoną kalba gerokai ramiau. Vienas su derybomis glaudžiai susijęs Europos pareigūnas teigė, kad saugumo garantijų klausimu padaryta akivaizdi pažanga.
„Saugumo garantijų srityje pasiekta aiški pažanga. Dėl taikos derybų sutariama su JAV, nėra maksimalių reikalavimų, o apie Europos saugumą nediskutuojama nedalyvaujant europiečiams“, – sakė jis.
Tikimasi, kad per kitą JAV rengiamą Rusijos ir Ukrainos taikos derybų etapą pavyks pasiekti daugiau susitarimų dėl tikslinių paliaubų energetikos sektoriuje ir Juodojoje jūroje. Tam svarbu ir tai, kad europiečiai šį kartą turės savo vietas prie derybų stalo.
Kitas susitikimas dar nėra suplanuotas, tačiau pareigūnai tikisi, kad jis įvyks Abu Dabyje, praėjus lapkričio 26-ąją minimai JAV Padėkos dienos šventei.
Garantijų detalės kelia klausimų
Vis dėlto ne visi į pasiūlymą žvelgia optimistiškai. Po J. Kushnerio pranešimo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė nesantis tikras, ar visi vienodai supranta, ką iš tikrųjų reikštų į NATO 5-ąjį straipsnį panašios garantijos.
Jis atkreipė dėmesį, kad tokios garantijos gali reikšti sąjungininkų pajėgų dislokavimą Ukrainos teritorijoje, tačiau kol kas neaišku, kokį vaidmenį atliktų JAV kariuomenė.
„Ką reiškia 5-asis straipsnis? Kad jūsų teritorijoje yra tam tikros sąjungininkų pajėgos. Taigi mano klausimas: o kaip dėl amerikiečių karių?“ – klausė V. Zelenskis.
Ukrainos lyderis taip pat pabrėžė, kad Kyjivas džiaugtųsi, jeigu JAV šalyje įkurtų karines bazes, panašias į veikiančias Artimuosiuose Rytuose. Kiti Europos pareigūnai taip pat sutiko, kad J. Kushnerio plane kol kas trūksta konkrečių detalių.
Daugiausia abejonių kyla valstybėms, kurios ribojasi su Rusija ir turi istorinės patirties su šia šalimi. Tai pirmiausia Lenkija, Šiaurės Europos ir Baltijos valstybės, kurios paprastai laikosi griežčiausios pozicijos Maskvos atžvilgiu.
Lenkija dalyvaus oficialioje Europos derybų grupėje, kuri, kaip tikimasi, prisijungs prie kito tiesioginių Rusijos, JAV ir Ukrainos derybų etapo.
Europiečiai taip pat supranta, kad saugumo garantijų kaina gali pasirodyti pernelyg didelė. Neseniai amerikiečiai klausė Ukrainos, ar ši sutiktų perduoti Rusijai visą Donbasą mainais į visateisę narystę NATO.
Toks susitarimas reikštų, kad Ukraina atiduotų V. Putinui teritorijas, kurių Rusijai nepavyko užimti karinėmis priemonėmis.
Maskvos interesai – taip pat derybų darbotvarkėje
Ukrainos teritorija nėra vienintelis klausimas, aptariamas derybose. J. Kushneris taip pat atkakliai tvirtina, kad būtina iš naujo peržiūrėti visą iki karo Europoje galiojusią saugumo sistemą, įskaitant NATO santykius su Rusija.
Jo pagrindinis argumentas – jeigu Europos saugumo sistema būtų veikusi tinkamai, karas apskritai nebūtų prasidėjęs.
Praėjusią savaitę Berlyne vykusiame „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dalyvavo daugiau nei 35 Ukrainą remiančių valstybių atstovai. Kai kurie iš jų pritaria J. Kushnerio požiūriui, todėl Europos Sąjungos institucijos pasirengusios suteikti V. Putinui galimybę lygiagrečiame derybų procese aptarti Europos saugumo klausimus, atskirai nuo susitarimo dėl taikos Ukrainoje.
Tačiau griežtesnės pozicijos besilaikantiems pareigūnams J. Kushnerio argumentai apie būtinybę pertvarkyti viso žemyno gynybos sistemą pavojingai primena V. Putino retoriką. Juos ramina mintis, kad jokie sprendimai nebus priimami be Europos dalyvavimo derybose, tačiau buvimas prie derybų stalo nebūtinai reiškia realią galimybę kontroliuoti jų eigą.
Londone veikiančio analitinio centro „Chatham House“ atstovas Gregoire'as Roosas perspėjo, kad į NATO 5-ąjį straipsnį panašios garantijos gali tapti savotišku Trojos arkliu, jeigu jos būtų įtrauktos į platesnį susitarimą su Maskva.
„Pavojus tas, kad tokios garantijos galėtų tapti Trojos arkliu sudarant platesnį susitarimą su Maskva, pagal kurį Ukraina atsisakytų Donbaso, o NATO sutiktų apriboti savo karinį buvimą Rytų Europoje“, – teigė G. Roosas.
Jis pabrėžė, kad toks scenarijus iš esmės suteiktų Rusijai faktinę veto teisę sprendžiant Europos saugumo klausimus. „Pripažinkime: tai iš esmės reikštų, kad Rusija įgytų faktinę veto teisę Europos saugumo klausimais. Taigi galiausiai galėtume pasiūlyti Ukrainai miglotą kolektyvinės gynybos pažadą, kartu susilpnindami pagrindines sąlygas, kurios iš tikrųjų suteiktų šioms garantijoms patikimumą“, – aiškino jis.
Vis dėlto G. Roosas netiki, kad europiečiai pasiduotų tokiems spąstams. Pavyzdžiui, Lenkijos pareigūnai atidžiai vertina galimas rizikas ir toliau tvirtai remia Ukrainą.
D. Trumpo draugų įtaka
Svarbiu veiksniu gali tapti ir laikas, per kurį siekiama susitarti. Vienas Europos pareigūnas teigė, kad D. Trumpas norėtų susitarimą pasiekti per kelias savaites, galbūt net iki gruodžio vidurio, kai Floridoje turėtų priimti Didžiojo dvidešimtuko (G20) lyderius, nors toks terminas nebus įgyvendintas.
Šeštadienį žurnalistams V. Zelenskis sakė, kad amerikiečiai „iš tiesų norėjo viską užbaigti iki Kalėdų“. Dar viena svarbi data gali būti sausio 3-ioji, kai darbą pradės naujasis demokratų kontroliuojamas JAV Kongresas.
Pasak vieno Berlyno susitikime dalyvavusio asmens, kai kurie lyderiai, praėjusią savaitę susitikę su J. Kushneriu ir Steve'u Witkoffu, baiminosi, kad Vašingtonas iki metų pabaigos darys gerokai didesnį spaudimą siekiant susitarimo.
Tačiau galiausiai lyderiai lengviau atsikvėpė, nes JAV nespaudė Ukrainos ir jos sąjungininkių skubiai priimti susitarimo, kuris galėtų neatitikti jų interesų.
Vis dėlto europiečiams svarbu nepamiršti dar vienos įtakos grupės – D. Trumpo draugų. Nors ES diplomatai lengviau atsikvėpė, kad D. Trumpo, V. Putino ir Kinijos lyderio Xi Jinpingo susitikimas Šendžene nesibaigė dar blogesniu rezultatu Ukrainai ir Europai, pats susitikimas sukėlė papildomų klausimų.
Jo metu trys lyderiai paskelbė bendrą „taikos“ deklaraciją. Joje jie įsipareigojo reformuoti Jungtines Tautas, sukritikavo Tarptautinį baudžiamąjį teismą ir pažadėjo toliau tarpusavyje kalbėtis branduolinės ginkluotės klausimais.
Penktadienį, grįžęs į Vašingtoną, spaudos konferencijoje D. Trumpas dar kartą pabrėžė, kokie svarbūs jam artimi santykiai su „draugu“ V. Putinu. Apie Rusijos lyderį jis kalbėjo: „Jis norėtų užbaigti karą.“
Tokį pareiškimą D. Trumpas išsakė tą pačią dieną, kai dvi Rusijos raketos ir dronas smogė Lenkijai, o Danijos policija paskelbė užkirtusi kelią Rusijos sąmokslui nužudyti ukrainiečių reperį.
Kinijoje vykęs susitikimas tapo priminimu optimistiškai nusiteikusiems europiečiams, kad nesvarbu, ką jie aptars su J. Kushneriu ir S. Witkoffu Berlyne ar Abu Dabyje, galutinius svarbiausius sprendimus JAV priims tik vienas žmogus – D. Trumpas. Be to, V. Putino galimybės tiesiogiai daryti įtaką JAV prezidentui po šio susitikimo tik sustiprėjo.
Pastarojo meto diplomatinius procesus stebėjęs kitas Europos pareigūnas įspėjo, kad susitikimas sukūrė pavojingą precedentą.
„Buvo sukurtas precedentas. Tai nebuvo gerai“, – apibendrino jis.
Parengta pagal „Politico“ inf.
JAVDonaldas Trumpas (Donald Trump)NATO (Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija)
Rodyti daugiau žymių






