Švedijos gynybos ministrė Karin Enstrom savaitgalį pasakė, kad šalis į naujuosius naikintuvus Super JAS planuoja investuoti 90 mlrd. kronų, ir kad taip ji prisiima atsakomybę šiais „neramiais laikais“.
Trys Baltijos šalys, kurios visos yra NATO narės, nėra pajėgios pačios apsiginti. Pagal rotacijos tvarką, šiuo metu jų oro erdvę stebi Lenkijos karinės oro pajėgos, patruliuojančios naikintuvais „MiG-29".
Pasak Stokholmo Totalinės gynybos tyrimo instituto analitiko Fredriko Lindvallo, tai rodo, jog JAV ir NATO visus šiuos metus Švedijos karines oro pajėgas laiko ypatingai svarbiomis Baltijos šalių gynybai. Akivaizdu - NATO yra suinteresuotas, kad Švedija įsigytų naująją naikintuvų versiją, tačiau tai priklauso ne nuo Aljanso.
Analitiko manymu, Švedijos ilgalaikiai planai skirti daugiau lėšų gynybai yra rimta žinia Rusijai, kad ši šalis bendradarbiaus su JAV ir NATO ginant Baltijos valstybes. Pasak jo, net ir Rusijai dabar akivaizdu, kad NATO negali apginti Baltijos šalių nesinaudodama Švedijos oro erdve ir žemės bei jūros teritorijomis: „Reikalinga vieta įsipilti degalams, žvalgybos teritorija ir oro koridoriai kariniams lėktuvams“.
Vokietija yra pernelyg toli nuo Estijos, o Lenkija ir Suomija - per arti Rusijos, ir gali tapti kovos lauku. Pasak analitiko, Švedijos teritorija šiomis aplinkybėmis yra labai svarbi.
Nors Švedija nėra NATO narė, pastaraisiais metais ji dalyvavo ne vienoje NATO organizuojamoje karinėje operacijoje.
