Rugpjūčio pabaigoje Vilniuje apsilankęs JAV Valstybės departamento Šiaurės Europos ir Baltijos reikalų biuro direktorius Dereckas Hoganas susitikime su žiniasklaida pareiškė, kad Aljansas vertina Lietuvą dėl jos turimų išskirtinių, arba „nišinių“ gebėjimų, pirmiausia – specialiųjų pajėgų operacijų srityje.
Į SOP ir „Aitvaro“ įdirbį esą bus atsižvelgta, kuriant naująją NATO strateginę koncepciją. Šaltinių teigimu, apie SOP vaidmenį ir raidą esą kalbėjo ir panašiu metu Vilniuje apsilankęs JAV ginkluotųjų pajėgų Europoje vadavietės Planavimo, politikos ir strategijos departamento direktoriaus pavaduotojas kontradmirolas Markas Montgomeris.
Aljanso diplomatai mano, kad Lietuvos SOP, ypač jų jūrinis komponentas – Kovinių narų tarnyba, artimos ir vidutinės perspektyvos laikotarpiu gali būti ypač naudingas NATO ir Europos Sąjungos prieš piratavimą Indijos vandenyne nukreiptose misijose.
Gali sustabdyti sunkiasvorius
Šios kadencijos Lietuvos kariuomenės vadovybė, regis, tinkamai supranta SOP reikšmę ne vien tik sąjungininkų ekspedicinėse operacijose, bet pirmiausia – krašto teritorinei gynybai.
Išanalizuota Rusijos ir Gruzijos 2008 metų rugpjūčio konflikto patirtis įrodė, jog tradicinę, sunkiai ginkluotą kariuomenę efektyviai gali stabdyti tinkamai motyvuoti ir parengti maži ir mobilūs padaliniai, chirurginiais dūriais sutrikdantys kariuomenės judėjimą ir ryšius, paralyžiuojantys vadovavimo hierarchiją, žlugdantys priešininko valią priešintis. Lietuvos SOP vaidmenį šalies gynyboje įrodo ir pastaruoju metu surengtos kelerios pratybos, kuriuose gerinta SOP sąveika su kitomis kariuomenės rūšimis bei NATO pastiprinimo pajėgomis.
Lietuvos politikai, „Aitvaro“ ir SOP gerus vertinimus iš JAV girdintys jau nuo pirmųjų eskadrono misijų prieš dešimtmetį, įprato naudotis specialiųjų operatorių atnešamais dividendais ir suprato dėsningumą – suteik bent minimalias galimybes pasireikšti SOP, padėk jų raidai, ir būsi „pagirtas tarp sąjungininkų“.
Būtent dėl šios priežasties tiek ekonomikos pakilimo, tiek krizės sąlygomis, SOP buvo užtikrintas nedidelis, bet daugmaž stabilus finansavimas, kuris leido vykdyti karių atranką, parengimą, jų aprūpinimą ginklais ir ekipuote. Specialiųjų operacijų pajėgos buvo kariuomenės specializuotų įsigijimų „poligonas“. Geriausia, ką turi kariuomenė – nuo automatinių šautuvų „G-36“ ir automatinių granatsvaidžių GMG iki specialioms užduotims pritaikytų visureigių „Land Rover“ – įsigyta „aitvarams“ tai išbandžius kovinėmis sąlygomis Afganistane.
Įtarūs žvilgsniai iš Rytų
Dėl objektyvumo derėtų pabrėžti, kad didžioji dalis sudėtingos ir brangios įrangos, kurios leidžia SOP „matyti ir girdėti“ – koduotos skaitmeninės palydovinės ir radijo ryšio priemonės, naktinio matymo įranga, lazeriniai nutaikytojai, bepiločiai aparatai ir panašiai – buvo įsigyta JAV gynybos programų lėšomis. Tokiu būdu Amerikos mokesčių mokėtojai parėmė ne tik Amerikai svarbią kovą su talibais, bet ir Lietuvos teritorinės gynybos pajėgumus.
Esama liudijimų, kad Lietuvos specialiąsias pajėgas ir jų raidą atidžiai stebi potencialūs priešininkai Rytuose. Šis susidomėjimas pastebimas ir viešumoje. Viename specializuotų Rusijos karinių portalų dar 2009 metais pasirodžiusiame straipsnyje „NATO forpostas Pabaltijyje“ Lietuvos SOP įvardijamos kaip mūsų valstybės naudingumo Aljansui argumentas. Straipsnyje teigiama, kad šios pajėgos yra vienos geriausiai parengtų ne tik tarp naujųjų, bet ir senųjų NATO narių.
Remiantis 2008 metais vykusiomis SOP pratybomis „Dvigubas kirtis“ teigiama, kad keli eskadronai gali tuo pačiu metu atlikti skirtingas kovines Aljanso užduotis – tiek ISAF misijoje Afganistano pietuose, tiek ir NATO reagavimo pajėgose.
„Lietuvos kariuomenė sutelkė savo pastangas rengiant aukštos klasės profesionalius diversantus, aprūpintus šiuolaikine ginkluote ir žvalgybos įranga, turinčius kovinę patirtį ir dislokuotus prie pat Rusijos sienų“, - teigiama straipsnyje. Anot jo, „gerai parengti diversantai Rusijai ir jos ginkluotosioms pajėgoms sukelia didesnę grėsmę negu „galingos armijos“ sunkioji ginkluotė ir technika“.
Apžvalgininkas pabrėžia, kad SOP veiksmai sąveikaujant su aviacija, gali kritiniu atveju paralyžiuoti kariuomenės valdymo sistemą ir nepataisomai pakenkti regione dislokuotiems Rusijos Federacijos junginiams ir daliniams.
Apibūdindamas Lietuvos SOP paskirtį, apžvalgininkas teigia, kad jos gali atlikti strateginių objektų specialiąją žvalgybą, trumpalaikius kovinius veiksmus priešo užnugaryje, nutaikyti sparnuotąsias raketas ir tiksliąją orlaivių amuniciją, vaduoti įkaitus ir atlikti kitas didelio intensyvumo kovines užduotis. Vertindamas SOP parengtį, autorius iš esmės suklysta tik kartą – rašydamas, jog lietuviai ginkluoti Bulgarijos gamybos NATO kalibro Kalašnikovo automatiniais šautuvais.
Neverta abejoti, kad minėtoji publikacija pirmiausia pritaikyta Rusijos visuomenės daliai, palaikančiai mitą apie NATO agresyvius ketinimus Rusijos atžvilgiu. Tuo tarpu bet kokių gynybinių pajėgumų Baltijos šalyse stiprinimui besipriešinantys kariniai ir politiniai Rusijos sprendimų priėmėjai nesėdi sudėję rankų.
Incidentas kelionės išvakarėse
Pasirengimo stoti į NATO metu per krašto apsaugos sistemoje veikusius įtakos agentus buvo bandoma diskredituoti Afganistane veikusį eskadroną „Aitvaras“, o tuo pačiu parodyti Lietuvos nepatikimumą. 2003 metų antroje pusėje, ruošiantis eskadrono „Aitvaras 04“ išvykimui į Afganistaną, buvo organizuota sabotažo akcija.
Likus vos porai dienų iki vertinamųjų pratybų, kurias turėjo stebėti atitiktį misijai vertinantys JAV ekspertai, dalis karių atsisakė vykti į misiją. Manoma, kad keturiolika gerą reputaciją turėjusių tuometinio jėgerių bataliono karių buvo dviejų karininkų apgaule sukurstyti parodyti nepasitikėjimą eskadrone buvusiais Ypatingosios paskirties tarnybos (YPT) „žaliukais“.
Atsisakiusių vykti jėgerių vietą užėmė koviniai narai ir kai kurie ką tik iš Afganistano grįžę „Aitvaro 03“ kariai. Sabotažą surengę karininkai bei jų sukurstyti jėgeriai buvo išrotuoti į kitus kariuomenės dalinius.
Išsamiai ištirti šį incidentą krašto apsaugos sistemoje pritrūko politinės valios, be to, buvo siekiama išvengti viešumo jautriu politiškai laikotarpiu. Incidentas paskatino įvykdyti Vytauto Didžiojo jėgerių bataliono esminį pertvarkymą ir surengti jo karių atranką pagal SOP principus. Minėtąją atranką praėjo ir profesionaliais specialiaisiais operatoriais tapo maždaug 70 proc. joje dalyvavusių jėgerių.
Po SOP reformos ir pajėgų, kaip ketvirtosios kariuomenės rūšies, įteisinimo Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karinės tarnybos įstatyme, net kelis kartus bandyta pakenkti tiesiogiai joms arba jų prestižui. 2006 metais, prieš lapkritį vykusį NATO viršūnių susitikimą Rygoje, kaimyninė šalis kreipėsi į sąjungininkus, prašydama paramos užtikrinant šio forumo saugumą. Latviams ypač trūko kontrteroristinių pajėgumų.
Buvo svarstoma galimybė šią užduoti deleguoti Lietuvos SOP, tačiau dėl kai kurių aukštų KAM pareigūnų pasipriešinimo ši galimybė buvo atmesta. SOP eskadronams nuo 2007 m. liepos atnaujinus misiją Afganistano pietuose, krašto apsaugos sistemoje laikas nuo laiko kildavo iniciatyvos misiją nutraukti arba mažinti eskadronų karių skaičių. Tokie bandymai suaktyvėjo finansinės krizės metu, motyvuojant lėšų stoka, tačiau nutrūko, į naujas pareigas išsirotavus kai kuriems generolams.
Siekiama riboti funkcijas
Kai kurie žinomi krašto apsaugos sistemoje ekspertų vaidmenyje dirbę buvę kariškiai sistemingai stūmė siūlymus reorganizuoti specialiąsias pajėgas. Vienas iš siūlymų - pertvarkyti SOP į tolimosios žvalgybos batalioną Sausumos pajėgų sudėtyje. Laimei, krašto apsaugos politinė ir karinė vadovybė į šias ekspertines rekomendacijas neatsižvelgė.
Dėl sudėtingos ir daugiapakopės atrankos į SOP, jų vidinio imuniteto ir karių išskirtinės motyvacijos, šios pajėgos sunkiai įveikiamos potencialiems infiltrantams. Puoselėjant kitų NATO valstybių, pirmiausia JAV ir Didžiosios Britanijos, patirtį, į pajėgas neįmanoma patekti be atrankos, paprastu rotacijos keliu. Absoliuti dauguma SOP karininkų, puskarininkių ir seržantų yra „išaugę“ pajėgų viduje – pas jėgerius, „žaliukus“, kovinius narus.
Todėl mūsų valstybės potencialūs priešininkai Lietuvos gynybos veiksmingiausią instrumentą gali paveikti tik iš išorės – per politinės ar karinės vadovybės nekompetenciją ribojant SOP funkcijas, jų dalyvavimą NATO misijose ir sąveiką su svarbiausiais sąjungininkais, bei inicijuojant SOP vadovybės rotaciją iš išorės.
