Nors juosta, pasakojanti apie Amerikos specialiosios paskirties dalinio kariškių mėginimą išgelbėti tėvynainius, tapusius įkaitais JAV ambasadoje Teherane 1979 metais, nebuvo rodoma Irano kino teatruose, daugelis iraniečių ją pažiūrėjo per internetą.
Nuomonės šalyje išsiskyrė. Dauguma vyresniosios kartos iraniečių, tarp jų - tų istorinių įvykių dalyviai, mano, kad „Oskarą” iškovojęs amerikiečių filmas yra „klastotė”, kiti - ypač jaunosios kartos atstovai, užaugę jau Islamo Respublikoje, apsidžiaugė, kad galėjo pamatyti kitokią, ne oficialią incidento, dėl kurio buvo nutraukti dviejų šalių diplomatiniai santykiai, traktuotę.
Studentams užėmus ambasadą, 52 amerikiečiai 444 dienas buvo laikomi kaip įkaitai. Operacija „Argo” visiškai žlugo, ir JAV piliečiai buvo išlaisvinti tik diplomatinėmis pasaulio bendrijos pastangomis.
Irano agentūra „Mehr” pavadino garbingiausios pasaulio kinematografo premijos paskyrimą B. Afflecko juostai „politiškai motyvuota akcija”, o Teherano televizija pavadino šį sprendimą „CŽV reklama”. Šalies kultūros ministras Mohammadas Husseini pareiškė, kad Holivudas „iškraipo istoriją”. Laikraštis „Hamshahri” taip pat mano, kad filmas „Operacija „Argo” yra „nukreiptas prieš Irano civilizaciją ir kultūrą”.
