„NATO pajėgos Lenkijoje parengs Estijos gynybos scenarijų, o Baltarusija ir Rusija atrems spėjamą ataką iš Lenkijos teritorijos: prie lenkų sienos jos parengs prevencinio branduolinio smūgio Varšuvai variantą”, – šią savaitę skelbė „Polska Times”. Tokia „dovanėlė” lenkams, regis, neatsitiktinė.
Rusijos ir NATO santykių įtampa auga nuo metų pradžios. Aljansas ruošiasi surengti manevrus „Steadfast Jazz 2013”, kurie vyks Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos teritorijose, o tuo metu baltarusiai ir rusai dalyvaus mokymuose „Zapad 2013”.
Tai, kad Minskas ir Maskva mielai griebiasi karinės retorikos, – ne naujiena. Tačiau kasmet tobulinami smūgių prieš Vakarų šalis scenarijai NATO kelia rimtą susirūpinimą – ką sumanė Maskva?
Lenkija kelia grėsmę?
„Mes neketiname niekam grasinti. Nė vienos valstybės nelaikome savo priešu. Mes elgiamės atvirai ir nuosekliai, akcentuodami kolektyvinę gynybą. Kalbama apie gebėjimą gintis, taip sakant, bendrą Baltarusijos ir Rusijos armiją, taip pat regioninę pajėgų grupuotę”, – taip manevrų specifiką aiškino Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka.
Savo ruožtu Rusijos gynybos ministerija leido suprasti, kad jai nepatinka vis aktyvesnis Lenkijos dalyvavimas NATO.
„Turime atkreipti dėmesį į NATO potencialą. Mes matome, kad daugelis jos infrastruktūrinių projektų įgyvendinami Lenkijoje.
Tai mums kelia nerimą dėl daugelio priežasčių, būtent todėl, kad NATO mėgina mus įtikinti, kad grėsmę reikia įžvelgti pietuose, Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose. Bet tuo pat metu matome, kad karinis pasirengimas vyksta rytinėje NATO dalyje, naujųjų narių teritorijoje. Mes turime į tai atsižvelgti savo karinėje doktrinoje”, – teigė Rusijos gynybos ministro pavaduotojas Aleksandras Gruško.
NATO ruošiasi gynybai
Niekas šito oficialiai nepatvirtina, bet sunku nepripažinti, kad manevrai „Zapad 2013” – tai mėginimas atremti konkurenciją su NATO.
Be to, bendrus mokymus baltarusių ir rusų pajėgos rengia nuo 2004-ųjų, o Aljanso šalių pajėgos bendrų manevrų nerengė nuo 1993 metų. Šįsyk, regis, viskas vyks kitaip, mat Baltijos šalyse ir Lenkijoje planuojama dislokuoti NATO greitojo reagavimo pajėgų dalinius. Taip būtų treniruojamasi vykdyti Šiaurės Atlanto sutarties 5-ąjį straipsnį.
O štai oficialus „Zapad 2013” scenarijus kol kas nėra skelbiamas. Remiantis neoficialiais informacijos šaltiniais, mokymuose dalyvaus apie 20 tūkstančių kariškių. Galima palyginti: NATO pratybose bus apie 3 tūkstančius kariškių.
Tarp pratybų variantų analizuojamas prevencinis branduolinis smūgis Varšuvai. Lyg tyčia Kaliningrade dislokuotos balistinės raketos „Iskander”. Specialistai taip pat neatmeta bandymų pažeisti lenkų kibernetinę erdvę. Pateisinimų Rusijos veiksmams netrūksta.
Branduolinis smūgis Varšuvai
„Rusija turi priežasčių nerimauti, kad NATO sfera vis artėja prie jos sienų. O manevrų rengimo vieta – tai visada politinės deklaracijos forma”, – pripažįsta Lenkijos nacionalinio saugumo biuro vadovas Stanislawas Koziejus.
NATO bendradarbiavimo su Lenkija formų vis daugėja. Čia dislokuota priešlėktuvinės gynybos raketų „Patriot” baterija. Vėliau bus perkeliami JAV naikintuvai F-16 ir transporto lėktuvai „Hercules”.
Rusijai tai akivaizdžiai nepatinka ir ji tai rodo. Ir nors kol kas oficialios informacijos apie mokymų scenarijų ir juose dalyvaujančias pajėgas nepakanka, spėjama, kad jie primins didžiulį atgarsį sukėlusius „Zapad 2009”.
Tuomet pratybose dalyvavo daugiau nei 12 tūkstančių kariškių. Mokymai oficialiai buvo pavadinti gynybiniais, jų tikslas – palaikyti strateginį stabilumą regione.
Tačiau stebėtojai greitai atkreipė dėmesį, kad pratybų legenda ir eiga priminė Baltijos valstybių teritorijos užpuolimą. Be to, tada irgi buvo numatyta galimybė suduoti prevencinį branduolinį smūgį Varšuvai. Būtent Lenkija yra esminė 2010 metais patvirtintų NATO gynybos planų Baltijos šalims grandis. („Polska Times”, LR)