Iš bazių netoli Sankt Peterburgo kovo 29-osios vakarą pakilę du Rusijos strateginiai bombonešiai Tu-22M3, lydimi 4 naikintuvų Su-27 pasuko link Švedijos krantų. Paprastai, priartėję prie sienos rusų orlaiviai vėliau pasuka į pietvakarius, link Kaliningrado srities.
Tačiau ankstyvą kovo 30-osios rytą rusų bombonešiai praūžė už 35 km nuo Baltijos jūroje, į Šiaurę nuo Gotlando esančios negyvenamos Gotska Sandiono salos, kuri priklauso Švedijai.
Rusų bombonešiai ne šiaip skraidė prie pat sienos, bet ir imitavo raketų ataką prieš Stokholmą ir netoliese esančias svarbias karines bazes. Bombonešiai Tu-22M3 gali nešti dideles sparnuotąsias raketas – tiek su konvencinėmis, tiek su branduolinėmis galvutėmis.
Paprastai tokiais atvejais valstybė, prie kurios sienos pastebimi greitai artėjantys orlaiviai, į orą pakelia naikintuvus, kurių bent keli teoriškai turi budėti visą parą. Budinčių naikintuvų tikslas -– perimti, identifikuoti, jei reikia perspėti ir palydėti įsibrovėlius.
Tokį žaidimą Švedijos bei NATO šalių oro pajėgos Šaltojo karo laikais kone kasdien žaisdavo su Sovietų sąjungos orlaiviais. „Palydėjimo“ tikslas yra paprastas: „mes jus stebime, žinome, kad jūs esate čia, mes esame pasiruošę“. Ir atvirkščiai –- prie sienos pasirodę netikėti svečiai vertina tariamai besiginančios pusės reakcijos laikus, ieško spragų, silpnųjų pusių.
Būtent šias aptiko rusai, mat švedai naikintuvų į orą nepakėlė, mat, anot SvD šaltinių, Velykų savaitgalį nė vienas naikintuvas nebuvo tinkamai paruoštas.
Kilus skandalui Švedijos Gynybos ministerija neneigė incidento ir fakto, jog švedų naikintuvai JAS-39 Gripen nebuvo pasiruošę reaguoti į galimą grėsmę.
Būtent todėl iš Zoknių oro pajėgų bazės Lietuvoje pakilo du Danijos naikintuvai F-16, kurie priklauso NATO Oro policijos misijai Baltijos šalyse. Danų naikintuvai iš tolo palydėjo viršgarsinius rusų bombonešius, tačiau vizualiai identifikuoti „svečių“ nespėjo, mat rusų lėktuvai skubiai pasuko atgal.
„Galiu patvirtinti, jog buvo du bombonešiai Tu-22M3 ir juos lydėję naikintuvai Su-27. Jie skrido tarptautinėje erdvėje ir surengė tam tikras pratybas“, - pripažino Švedijos ginkluotųjų pajėgų generolas leitenantas Andersas Silweris.
SvD šaltiniai pabrėžė, jog švedus rusai užklupo visiškai nepasiruošusius, nors Rusijos naujienų agentūros ir tinklaraštininkai dar prieš incidentą skelbė apie būsimas pratybas. Tačiau Švedijai esą buvo netikėta, jog rusai sugalvojo patikrinimą tada, kai Švedijos naikintuvai nebuvo nuolatinėje parengtyje – Velykų savaitgalį, naktį. To buvę Šaltojo karo laikų priešininkai nėra darę jau kelis dešimtmečius.
Švedija, nors ir visą parą turi stebėti savo oro erdvę ir nuolatinėje parengtyje laiko naikintuvus, anot SvD šaltinių, bent kelias valandas per parą to daryti negali. To priežastis –- sumažėjusios Švedijos karinės oro pajėgos. Jei Šaltojo karo laikais Švedijos oro erdvę vien taikos metu buvo pasiruošę ginti 20 eskadrilių, tai dabar teliko 4, iš kurių realiai veikia tik dvi.
Tuo tarpu švedų gynybos ekspertai jau nesyk pastebėjo Rusijos oro pajėgų bei laivyno aviacija nuo 2011-ųjų suintensyvino panašius skrydžius virš Baltijos jūros. Ir ne tik. Vasario mėnesį Rusijos bombonešiai surengė panašią atakos imitaciją Ramiajame vandenyne prieš Japonijos radarų stotį bei JAV fregatą.
