Pasak ambasadoriaus D.Junevičiaus, dabar neramumų mažiau, tačiau tikėtis, kad nuverstojo prezidento Mohamedo Mursio šalininkų protestai nurimtų, būtų nerealu – jie dar tęsis. „Prieš protestuotojus naudojama gana stipri jėga, kurią nelengva atlaikyti.
Įvesta ypatingoji padėtis, komendanto valanda.
Kariuomenė yra gatvėse, tikėtis daugiau protestų sunku. Yra
policija,kuri palaiko tvarką, ją remia kariuomenė. Įvedus komendanto
valandą ir ypatingąją padėtį, kariuomenei suteikti papildomi
įgaliojimai“, – „Laisvajai bangai“ sakė Lietuvos diplomatas.
Ambasadoriaus teigimu, daugiausia protestų ir susirėmimų yra Kaire,
kituose didesniuose miestuose, ypač - šiaurės Egipte. „Į pietus ir arčiau Raudonosios jūros, kur daugiausia yra mūsų turistų, susirėmimai nepersimetė, bet grėsmė buvo“, – pasakoja ambasadorius.
Komentuodamas Egipto užsienio reikalų ministro patikinimą, kad demokratija
šalyje atkuriama pagal planą, D.Junevičius sakė, kad pirmiausia patys
egiptiečiai turi nuspręsti, kaip toliau turi vystytis šalis.
„Svarbu, kad tuose procesuose dalyvautų visos politinės jėgos. Nors dabartinė
vyriausybė sako, kad tuose procesuose visi dalyvaus, manau, kad politinis
islamo atstovavimas bus labai sudėtingas.
Egipto užsienio reikalų
ministras, matyt, turėjo galvoje, kad bus laikomasi veiksmų plano, kaip bus
sugrįžta į demokratiją. Turi būti paskelbta nauja konstitucija, referendume
jis turės būti priimta. Po to rinkimai. Pagal planą viskas susitvarkyti
turėtų kitų metų pradžioje. Atrodo, kad to plano laikomasi. Tačiau sunku
įsivaizduoti, kad gali įvykti referendumas dėl konstitucijos, kada didelė
dalis visuomenės atmeta šiuo metu paskelbto projekto nuostatas. Taigi
ateityje Egiptas dar turės labai daug problemų. Žinoma, stebina, kad tie
patys žmonės, kurie kentėjo nuo kariuomenės veiksmų prieš metus, dabar
remia ir džiaugiasi, kad žūsta šimtai žmonių“, – padėtį Egipte komentavo
D.Junevičius.
„Paskelbta, kad reikia sugrąžinti slaptąsias tarnybas ir policiją. Pasipriešinimas kariuomenei, nepasitenkinimas policija - kaip tik ir buvo priežastis, kuri paskatino žmones 2011 metais susirinkti Tahriro aikštėje Kaire. Istorija tokia, kad matysime dar nemažai paradoksų“, – kalbėjo Lietuvos atstovas.
Ambasadorius atkreipė dėmesį, kad šiuo metu ekonominė padėtis Egipte
nėra gera ir dotacijos iš užsienio, kurias JAV užsiminė galinti
nutraukti, yra reikalingos.
„Ekonominė padėtis Egipte jau keleri metai yra labai bloga. Būtinos ir užsienio investicijos, nuo kurių priklauso pagrindinių pramonės šakų funkcionavimas. Šiuo metu Egiptas labai priklauso nuo užsienio paramos.
Pagrindinė priemonė ekonominei padėčiai pagerinti buvo Tarptautinio
valiutos fondo paskola, kuri buvo susieta su tam tikromis ekonominėmis
reformomis, kurių visos Egipto vyriausybės nesiryžo imtis.Pati ekonomika
nėra sveika. O minėtosios JAV daugiausia teikia karinę paramą. Apie jos
nutraukimą svarstoma, bet šiemet ji jau buvo suteikta. Taigi pasekmės
galėtų būti juntamos tiktai kitais metais. Bet pavojingiausia yra tai, kad
visus tuos praradimus iš Vakarų pasaulio žada kompensuoti paskolos iš
Persijos įlankos valstybių, kurios tikrai nėra demokratijos rėmėjos. Ir jų
parama būtų susijusi su reikalavimais, keliamais Egiptui“, – apie galimas
finansavimo nutraukimo Egiptui pasekmes kalbėjo ambasadorius.
Vis dėlto, D.Junevičius neprognozuoja radikalaus islamizmo pergalės.