Prezidentas Hassanas Rouhani antradienį
pakartojo, kad šiitiškos respublikos atominė programa yra taiki,
sakydamas per Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos
susitikimą, jog „branduoliniai ginklai ... neturi vietos Irano
saugumo ir gynybos doktrinoje“.
Izraelis nedelsdamas pasmerkė šią kalbą - jo premjeras
Benjaminas Netanyahu pareiškė, kad Irano
lyderio žodžiai yra „ciniški“ ir „kupini veidmainystės“.
„Būtent tokia yra Irano strategija – kalbėti ir tempti
laiką, kad sustiprintų savo galimybes įsigyti branduolinių
ginklų. Rouhani tai puikiai išmano“, – kaltino B.Netanyahu.
Tačiau H.Rouhani diplomatinės užuominos, kurios kaip diena nuo
nakties skyrėsi nuo karingų pareiškimų, dažnai girdėtų iš jo
pirmtako Mahmoudo Ahmadinejado lūpų, tampa
kebliu iššūkiu Izraelio premjerui.
„Pastaruosius aštuonerius metus Izraelio pastangos įtikinti
pasaulį ... iš esmės imtis Irano branduolinių užmačių kliovėsi
... nepalenkiamu, Holokaustą neigiančiu Ahmadinejadu, - rašo
dienraščio „Haaretz“ apžvalgininkas Chemi Shalevanas. - Ahmadinejadas... Izraeliui pasitarnavo kaip pagrindinis kalbų taikinys, strateginis jo propagandos grynuolis - pavyzdingas
vaikis, kuris savaime paaiškindavo piktavališkus Teherano kėslus.“
H.Rouhani taikinga žinia yra „tikras diplomatinis iššūkis
Izraeliui“, Tel Avivo universiteto profesorius Uzi Rabi,
Irano reikalų specialistas, sakė naujienų agentūra AFP.
„Kai Netanyahu paskutinį kartą buvo Jungtinėse Tautose,
Izraeliui buvo daug lengviau argumentuoti dėl Irano. Nesu tikras, ar
šūkauti ... yra geriausia, ką Izraelis gali sugalvoti (šį
kartą)“, - pastebėjo jis.
Praeitais metais B.Netanyahu, stovėdamas prieš JT Generalinės
Asamblėjos dalyvius, nubrėžė raudoną liniją ant stilizuoto
bombos atvaizdo, sakydamas, jog tarptautinė bendruomenė turi imtis
veiksmų, kol Iranas dar nespėjo pasigaminti atominių ginklų.
Tokius kaltinimus palaiko Vakarų šalys, tačiau griežtai neigia
Iranas.
Šiemet kreipdamasis į JT Generalinę Asamblėją spalio 1-ąją,
Izraelio lyderis sieks nesureikšminti skirtumų tarp H.Rouhani ir jo
pirmtako, rašo populiarus dienraštis „Yediot Aharonot“.
„Netanyahu sakys, kad Rouhani, kaip ir Ahmadinejadas, irgi yra
ištikimas siekiui sunaikinti Izraelio Valstybę ir atakuoti visą
Vakarų pasaulį“, - sakoma jo pranešime.
U.Rabi pritarė šiai nuomonei: „Izraelis stengiasi visus
įtikinti puikiai suvokiantis, kad Irano mėginimai sužavėti tėra
taktika - kad jie nereiškia tikrų pokyčių.“
Izraelio susirūpinimas dėl atšilimo retorikoje dar labiau
padidėjo pirmadienį, kai JAV pareigūnai nurodė, jog valstybės
sekretorius Johnas Kerry surengs savo pirmąsias
derybas dėl Irano branduolinės programos su tos šalies užsienio
reikalų ministru Mohammadu Javadu Zarifu per istorinį susitikimą JT būstinėje rugsėjo 26-ąją.
„Netanyahu... nebus derybų kambaryje, todėl jis mėgina priminti
JAV apie tikrovę - kad nebuvo jokių įrodymų apie pokyčius“ Irano
pozicijoje, Tel Avivo universiteto Nacionalinio saugumo studijų
instituto darbuotojas Emily Landau sakė AFP.
Izraelis baiminasi, kad šis susitikimas gali sukelti grėsmę jo
pastangoms didinti spaudimą Iranui, pridūrė to paties universiteto
Irano studijų centro darbuotojas Razas Zimmtas.
„Izraelio vyriausybei ir premjerui kyla sunkumų, įtikinėjant
tarptautinę bendruomenę elgtis su Iranu taip pat, kaip su juo buvo
elgiamasi anksčiau, - R.Zimmtas sakė AFP. - Vakaruose Rouhani
laikomas visiškai kitokiu negu Ahmadinejadas. Jie teisūs, bet ...
Rouhani nepateikė jokio konkretaus pasiūlymo, kaip išspręsti
branduolinį klausimą.“
„Bet koks paktas tarp Irano ir Vakarų ... gali izoliuoti
Izraelį“, - perspėjo jis.