Laiške Latvijos gynybos ministrui Raimondui Vėjuoniui ir Lietuvos krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui U. Reinsalu pažymi, kad Baltijos šalių susitelkimas NATO ir Europos Sąjungoje yra nepaprastai svarbus.
Pasak jo, krizė Ukrainoje ir jėgos demonstravimas prie Baltijos šalių sienų rodo, kad mes negalime laikyti savo saugumo savaime suprantamu dalyku.
„Istorija įtikinamai įrodė, kad smarkūs geopolitinio landšafto pokyčiai reikalauja didžiulio budrumo, susitelkimo ir gebėjimo matyti perspektyvą”, - sakoma laiške.
„Žinodamas ir suprasdamas mūsų šalių politinius požiūrius ir vidaus uždavinius, aš vis dėlto raginu jus rasti galimybę padidinti išlaidas gynybai. Menkas indėlis į valstybės gynybą tiesiogiai atsiliepia mūsų regiono saugumui ir mažina įtaką, kurią galėtume turėti NATO debatuose. Mes turime duoti aiškų ženklą, kad į valstybės gynybą žiūrime rinčiau negu daugelis kitų šalių”, - pabrėžė Estijos gynybos ministras.
O Latvijos finansų ministras Andris Vilkas trečiadienį pareiškė, kad tęsiantis konfliktui tarp Rusijos ir Ukrainos, visų trijų Baltijos šalių ginkluotosios pajėgos turi būti sustiprintos.
„Atsidūrėme Šaltojo karo sąlygose. Nežinome, ką mūsų kaimynė (Rusija) ketina toliau daryti. Bet kada galima tikėtis provokacijų. Tai nėra vienerių metų arba kelių mėnesių reikalas, tačiau Latvijos kariuomenė ir visų Baltijos šalių ginkluotosios pajėgos turi būti sustiprintos“, – sakė ministras duodamas interviu visuomeninei televizijai.
A.Vilkas pridūrė, kad Latvijos gynybos ministerija turėtų pateikti naujus, gerai apsvarstytus pasiūlymus, kaip reikėtų didinti gynybos biudžetą.
„Norėčiau matyti daug tvirtesnį bendradarbiavimą tarp Baltijos šalių ginkluotųjų pajėgų ir, be abejo, daug didesnį NATO dalyvavimą. Tai sustiprintų mūsų dvasią, mūsų pasitikėjimą. Esame susirūpinę, nes Rusija faktiškai grąžino 5-ojo dešimtmečio padėtį. Tai turi suvokti kiekvienas, įskaitant verslininkus“, – pabrėžė jis.
Tačiau A.Vilkas perspėjo, kad išlaidų gynybai didinimas turi būti gerai suplanuotas.
„Reikia skirti apie 1,1 proc. arba apie 260 mln. eurų (897,7 mln. litų), kad padidintume savo išlaidas gynybai iki 2 proc. BVP (Bendrojo vidaus produkto). Negalime pasiekti šio tikslo per metus, tačiau privalome galvoti apie laipsnišką didinimą. Mums reikia išmanaus, gerai suplanuoto Baltijos bendradarbiavimo didinant išlaidas gynybai. Mieliau nukreiptume šiuos pinigus į kitus sektorius, tačiau geopolitinė padėtis verčia ginkluotis“, – aiškino ministras.
