Ekspertai aptarė keturis Rusijos įsiveržimo į Ukrainą scenarijus

Gegužės mėnuo bus kritinis ir tikriausiai dar pavojingesnis periodas Maskvos ir Kijevo santykiuose.

Daugiau nuotraukų (1)

„rusi.org“, „zn.ua“ ir lrytas.lt inf.

Apr 8, 2014, 3:47 PM, atnaujinta Feb 14, 2018, 7:24 PM

Taip mano britų Karališkojo suvienyto gynybos ir saugumo studijų instituto (angl. Royal United Services Institute for Defence and Security Studies - RUSI) ekspertai.

Institutas, remdamasis dabartine situacija, paskelbė keturis galimus rusų įsiveržimo į Ukrainą, kuri gegužę rinks naują prezidentą, scenarijus.

Kaip pirmąjį galimą scenarijų analitikai numato trumpą Rusijos jėgos parodymą, kurį RUSI ekspertai lygina su „raumenų demonstravimu“. Tokiu atveju esą būtų siekiama priversti Ukrainą ir tarptautinę bendruomenę greitai susitaikyti su Krymo, kurį aneksavo Maskva, netekimu kaip jau su įvykusiu faktu. Mat kitu atveju tarptautinė bendruomenė ir Ukraina esą galėtų susidurti su „kuo nors blogesniu“.

Pagal antrąjį scenarijų rusų jėgos imtųsi veiksmų pietryčių Ukrainoje. Čia rusai remtų arba organizuotų prorusiškų jėgų keliamus neramumus, kurie taptų pretekstu atidaryti saugų koridorių į Krymą per Donecko, Zaporožės ir Chersono sritis.

Ukraina dar kartą sumokėtų savo teritorija dėl tolimesnės neteisėtos Rusijos aneksijos“, – tokią versiją svarsto ekspertai.

Trečiuoju galimu scenarijumi išplečiamas antrasis. Pagal jį neramumai ir separatistų spaudimas Ukrainos rytuose ir pietuose privestų iki šalies skilimo į dvi dalis.

„Gegužės 25 dieną vyksiantys Ukrainos prezidento rinkimai, ypač jei juos lydėtų kokie nors šešėliniai „Pietryčių Ukrainos prezidento“ rinkimai, gali įžiebti socialinę įtampą, kuri privestų prie tokios pavojingos pagundos (padalyti Ukrainą į dvi dalis. – Red.)“, – rašo ekspertai.

Jie užsimena, kad pietryčių Ukraina galėtų sudaryti politinį darinį, kurį būtų galima palyginti su praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje įkurta Serbų Respublika – vienu iš dviejų politinių darinių, sudarančių Bosniją ir Hercegoviną. Juridinė Serbų Respublikos sostinė yra Sarajevas, tačiau faktinė – Banja Luka.

„Yra įrodymų, kad Maskva netgi skatina serbus, kurie yra skelbę savo atsiskyrimą nuo Bosnijos, garsiai reikšti savo paramą panašiems rusų separatistų reikalavimams Ukrainoje“, – rašoma RUSI dokumente.

Pagal ketvirtąjį scenarijų rusų kariai sukurtų vakarinį koridorių, kuris tęstųsi nuo Moldovai priklausančios Padniestrės teritorijos iki Krymo. Koridorius eitų per Odesos ir Mykolajivo sritis, į jį patektų pats istorinis Odesos miestas.

Šis koridorius būtų mažesnis nei galimas koridorius rytuose, tačiau jis sujungtų rusų etninę bendruomenę, gyvenančią Padniestrėje, su Rusija. Jei šis koridorius iš pradžių sulauktų bent kokio pritarimo, jis vėliau galėtų tapti gana svarbia derybų korta.

„Šis „naujos Rusijos“ teritorijos lankas pakeistų Juodosios jūros žemėlapį ir taptų pagrindiniu iššūkiu Europos tvarkai. Tai būtų dar vienas teritorijos užgrobimas iš kitos nepriklausomos Europos valstybės – Moldovos ir smurto visuomenės viduje skatinimas. Tai turėtų įtakos netgi Rumunijos, NATO narės, stabilumui. Šis scenarijus rodytų visiškai naują Europos saugumo politikos pradžią, rimtesnę nei beveik bet koks kitas įvykis Šaltojo karo metu, jau nekalbant apie įvykius po jo“, – pabrėžė RUSI ekspertai.

Parengė Jurgita Žilinskaitė 

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: kodėl vyksta protestai Kinijoje?