Ukrainos pajėgos iš tiesų užtikrintai skverbiasi į anksčiau separatistų kontroliuotą teritoriją. Tačiau puolimas kainuoja. Jungtinės Tautos pirmadienį paskelbė, kad Rytų Ukrainoje nuo balandžio vidurio, kai šalies pajėgos ėmė kovoti su sukilėliais, žuvo 799 civiliai, daugiau nei 2 tūkst. jų sužeista.
Toks didelis civilių aukų skaičius lemia, kad Rytų Ukrainos gyventojai į provakarietišką valdžią Kijeve žvelgia vis kreiviau. Be to, sukilėliams lengviau į savo gretas verbuoti naujokus.
Net jei Ukrainos armija sutriuškins sukilėlius ir atsikovos šalies rytus, civilių aukos čia paliks gilius randus, o pastangos suvienyti valstybę gali užtrukti dešimtmečius.
Naudoja nevaldomas raketas „Grad“
Didėjantis konflikto aukų skaičius – tiesioginė čia vykstančių susirėmimų pobūdžio pasekmė. Priešą bandoma įveikti gana nemokšiškais aviacijos smūgiais ir artilerijos atakomis, po kurių nukenčia ne tik separatistai, bet ir civiliai.
Kiek per konfliktą žuvo separatistų, neaišku, o Ukraina skelbia apie 330 gyvybės netekusių karių.
Praėjusią savaitę organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) paskelbė pranešimą, kuriame nurodoma, kad Ukrainos pajėgos mažiausiai keturis kartus panaudojo nevaldomas raketas „Grad“ ir taip Donecke ir šio miesto apylinkėse užmušė mažiausiai 16 civilių.
Tokias raketas naudoja ir ukrainiečiai, ir sukilėliai, bet HRW ataskaitoje skelbiama, kad tyrimai „tvirtai rodo, jog Ukrainos pajėgos atsakingos už raketų „Grad“ panaudojimą“.
„Raketos „Grad“ pagarsėjusios kaip netikslūs ginklai, kurie neturėtų būti naudojami gyvenamosiose teritorijose, – sakė HRW vyresnysis nepaprastųjų situacijų tyrėjas Olė Solvangas. – Jeigu sukilėliai ir vyriausybės pajėgos rimtai nusiteikusios sumažinti žalą civiliams, jie turėtų nedelsiant liautis naudoti tuos ginklus gyvenamosiose teritorijose.“
Ukrainos armija karštai neigia atsakomybę dėl bet kokių atakų, per kurias žuvo civiliai. Armijos atstovas Vladyslavas Selezniovas tvirtina, kad kariškiams įsakyta bet kokia kaina vengti civilių aukų.
„Mums uždrausta rengti artilerijos atakas gyvenamosiose vietose, – teigė V.Selezniovas. – Taip, turime raketų „Grad“, bet tikrai nenaudojame civilių gyvenamose teritorijose. Jokiu būdu.“
Ne be reikalo baiminasi Slovjansko likimo
Vis dėlto vien pati karinė kampanija prieš separatistus didina civilių aukų tikimybę – ypač turint omenyje, kad sukilėliai civilius naudoja kaip gyvuosius skydus.
Kai Ukrainos pajėgos pastarosiomis savaitėmis lėtai slinko link Donecko ir Luhansko – miestų, kuriuose kartu sudėjus gyvena 1,5 mln. žmonių, vietos gyventojai baiminosi, kad juos gali ištikti Slovjansko likimas.
Šiame nedideliame mieste anksčiau buvo įsitvirtinę sukilėliai, o Ukrainos pajėgos juos išstūmė Slovjanską tiesiog subombarduodamos. Dalis gyvenamųjų rajonų, kuriuose buvo išsislapstę separatistai, buvo sulyginti su žeme.
Baimės pasitvirtino. Viena subombarduotų sukilėlių bazių Luhanske yra įkurta armijos verbavimo centre greta pagrindinės miesto autobusų stoties.
O Donecke net trys – Marinkos, Petrovskio ir Kuibyševskio – gyvenamieji rajonai jau kelias savaites reguliariai apšaudomi raketomis. Kaip teigia HRW, šiuos kvartalus atakavo būtent Ukrainos pajėgos.
Liepos 21-ąją Kuibyševskyje, medžiais apaugusioje gatvėje prie odontologijos klinikos ir bibliotekos, 41 metų Sergejus Jakšinas ramiai žingsniavo savo automobilio link. Mašinos jis nepasiekė.
Netoliese sprogo raketa, S.Jakšinas ir dar vienas vyras žuvo vietoje. Už keliasdešimt metrų kita raketa pataikė į Valentiną Surmai – 72 metų pensininkę, kuri valydavo grindis maisto prekių parduotuvėje, kad išlaikytų savo aklą vyrą.
Buvusi virėja 60-metė Ala Vasiutina mirtinai nukraujavo savo virtuvėje, kai ją sužeidė į butą įskriejusios raketos skeveldros.
„Ji norėjo išvirti mums sriubos. Sakiau jai: „Mama, neik į lauką“, – prisimena V.Surmai sūnus Sergejus. Jis vos atpažino motiną morge – sprogimo banga nuplėšė pusę jos veido.
Motinos žūtis siutina Sergejų: „Jei man kas nors duotų ginklą, eičiau ir kovočiau. Po to, kas dabar įvyko, pasirinkimo nebėra. Reikia eiti iki galo.“
Žuvusios pensininkės draugė 74 metų Aleksandra Rud prisipažįsta, kad ji, kaip ir velionė, nekenčia sukilėlių, bet dėl Valentinos mirties kaltina Ukrainos vyriausybę.
„Noriu šaukti visam pasauliui, – kartojo senolė, tolumoje dundant artilerijos smūgiams. – Sustokite! Nešdinkitės! Palikite mus ramybėje!“
Faktai bejėgiai prieš „tiesas“
Nuolatiniai mūšiai ir chaosas regione keičia įpročius ir kasdienę rutiną. Luhansko morge dirbantis Konstantinas teigia dabar su žmona miegantis ant čiužinių požeminiame garaže, kuriame paprastai taisomi automobiliai.
Prie arbatos sutuoktiniai šnekučiuojasi apie maisto ir kitas būtiniausias atsargas, kurias reiktų atsitempti į garažą, tapusį slėptuve nuo bombų.
Vyriausiasis Luhansko morgo darbuotojas Anatolijus sako, kad prieš dvi savaites, po ypač įnirtingų mūšių, jis priėmė 15 kūnų. Visi jie buvo suvarpyti artilerijos žaizdų, o kitą rytą Anatolijus negalėjo atsiginti skambučių.
„Ko ieškote? – jis vis klausė į ragelį. – Ar jis sukilėlis, ar civilis (separatistai patys surenka saviškių kūnus – Red.)? O, taip, yra. Skliarovas Vladimiras, gimimo metai – 1973-ieji.“
Nustatyti atsakomybę dėl civilių žūčių sunku. Pavyzdžiui, bombardavimas Luhanske sukėlė karštus ginčus: vyriausybės Kijeve rėmėjai kaltina separatistus, o pastarieji – Ukrainos pajėgas.
Kai vienas vietos gyventojas Borisas bandė praeiviams gatvėje paaiškinti, kodėl jis mano, kad rajoną atakavo sukilėliai, prie jo prisiartinusi moteris ėmė staugti: „Idiote! Nusiimk akinius! Štai kodėl Ukraina dega pragare.“
Smulkūs ginčai atspindi nesutarimus tarptautiniu mastu – Ukrainos ir Rusijos pareigūnai nuolat svaidosi abipusiais kaltinimais. O propaganda veikia – kartais faktai bejėgiai prieš „tiesas“, kuriomis žmonės nori tikėti.
„Žiūrėkite, štai jūsų Porošenka! – Snižnėje, prie subombarduoto 14-ojo namo Lenino gatvėje, kur žuvo 11 civilių, apie Ukrainos prezidentą Petro Porošenką šaukė Viktorija Jotova. – Kas atsakys už šių žmonių gyvybę?“
Aplink moterį mėtėsi asmeniniai daiktai. Siuvimo mašina tarp puodelio ir seno nešiojamojo kompiuterio. Gėlių vazonėliai, raudonas arbatinukas, prieskonių indeliai.
Apgriautame daugiabutyje gelbėtojai tarp nuolaužų ieškojo įstrigusio 4 metų Bogdano Jasterbovo. Bent jau šios istorijos pabaiga laiminga.
Tiesa, tik iš dalies. Bogdanas liko gyvas. Kitaip nei jo motina Darija.
Parengė Gintaras Radauskas
