Pakeliui į Lietuvą – geriausi JAV tankai. Ko tikėtis?

Būkite ramūs, mes jums padėsime. Tokią žinią dėl savo saugumo sunerimusioms Baltijos šalims pastaruoju metu siunčianti Amerika, regis, nusiteikusi rimtai. O ir įrodymų netrūksta – iš pradžių pasiuntė naikintuvus, vėliau – desantininkus, o dabar į Lietuvos kelius išriedės 68 tonas sveriantys monstrai – vienais geriausių pasaulyje laikomi tankai „Abrams".

Daugiau nuotraukų (1)

Vaidas Saldžiūnas

Aug 18, 2014, 3:32 PM, atnaujinta Jan 9, 2018, 11:12 PM

Apie tai, kad spalio mėnesį JAV nusiųs į Baltijos šalis ir Lenkiją 600 kariškių su sunkiąja ginkluote, tarp jų ir tankus „Abrams" portalas lrytas.lt paskelbė dar praėjusią savaitę. JAV armijos 1-osios kavalerijos divizijos, 1-osios brigados kariškiai iš Fort Hudo Teksase atvyks trims mėnesiams ir pakeis čia nuo balandžio esančius 173-iosios oro desanto brigados desantininkus.

Kaip ir pastarieji, sunkiosios brigados grupės kariai po Baltijos šalis ir Lenkiją bus padalinti maždaug po lygiai – apie 150 karių kiekvienoje šalyje.

Tris šlapius ir, galbūt, šaltus mėnesius tokie daliniai kartu su visa savo ginkluote – nuo automatinių ginklų, iki pėstininkų kovos mašinų „Bradley“ ir tankų „Abrams“ treniruosis su Baltijos šalių ir Lenkijos kariškiais.

Ką Lietuvai reiškia tokios anksčiau sunkiai įsivaizduojamos, bet dabar jau rutina tampančios pratybos su amerikiečių kariškiais?

Nauda Lietuvos kariams

Oficialiai tokie pranešimai paskelbti ir sutikti neslepiant pakilaus tono. Baltijos šalių gynybos ministrai, prezidentai ir kiti politikai vėl gaus progų stoti prie mikrofonų ir prabrėžti „svarų JAV indėlį į mūsų šalių gynybą“.

O amerikiečiai, greičiausiai kartos Pentagono atstovo pulkininko Steve'o Warreno pagrindinę mintį: „Šios pratybos padės ugdyti mažų dalinių tarpusavio sąveiką ir tobulins lyderių įgūdžius“.

Po šiais žodžiais paslėpta paprasta mintis: Lietuvos, kaip ir kitų valstybių, ypač Baltijos šalių, į kurias atvyks amerikiečių tankai, kariai galės pajusti, ką reiškia, kai mūšyje turi tokią ugnies galią.

Lietuva, kaip ir Estija, veikiančių tankų neturi (Latvija turi tris retsykiais išriedančias senienas T-55, kurios tinkamos nebent pratyboms), o iš šio fakto dažnai mėgsta šaipytis neva labai šmaikščius anekdotus kuriantys 30 rublių armijos veikėjai.

Ir nors tankų vaidmuo Baltijos šalių karinėse pajėgose išties nėra pirmosios ar trečiosios būtinybės klausimas, treniruotis kartu su tokiomis kovinėmis mašinomis visuomet naudinga. Kai žinai, kad kovos lauke tave savo ugnies galia remia galingas ir gerai šarvuotas tankas su 120 milimetrų pabūklu bei trimis kulkosvaidžiais, tai suteikia tiek fizinį, tiek psichologinį pranašumą.

Ir atvirkščiai – treniruotis naudinga vien tam, kad Lietuvos pėstininkas žinotų tą jausmą, kai priešais jį atrieda specifinį dujų turbinų garsą skleidžiantis 68 tonų monstras, galintis iš už 2,5 kilometrų paleisti įvairaus tipo sviedinius.

Tad vien kelių tankų bei 150 JAV karių užteks pademonstruoti visus sugebėjimus (didesniam skaičiui tankų Lietuva nelabai pasiruošusi – nėra tinkamų, didelių poligonų , bet tai jau – atskira tema), supažindinti Lietuvos karius su šarvuotos kovos subtilybėmis. O lietuviai tikriausiai turės galimybę išvysti tradicines JAV kavaleristų skrybėles dėvinčius amerikiečius.

Kavaleristai su naujausiais tankais

1-oji kavalerijos divizija, kurios kariai atvyks į Lietuvą išlaikė tik savo pavadinimą, emblemą ir tradiciją – žirgus jau seniai pakeitė šarvuotoji technika, kurios vienas vienintelis vienetas gali būti svarbus tiek pratybose, tiek mūšyje.

Tai pademonstravo JAV tankų ir šarvuočių patirtis karų Irake metu – modernesnė JAV šarvuotoji technika, net jėgų pusiausvyrai esant ne jų naudai, traiškė irakiečių tankus T-72 tiek iš arti, tiek iš toli.

Būtent todėl į Lietuvą atvykstančių tankų skaičius nėra toks svarbus. Į Lietuvą bus atgabenti mažiausiai 4 tankai bei keliolika vienetų kitos šarvuotos technikos, tarp jų – JAV pėstininkų kovos mašinos „Bradley“. Ir ne bet kokie „Abrams“ bei „Bradley“, o naujausios šių šarvuotų monstrų versijos.

Po to, kai prieš kelerius metus JAV pradėjo savo pajėgų perdislokavimą iš Europos į Ameriką bei Pietryčių Aziją, buvo manoma, kad Senajame žemyne liks tik nedidelis skaičius lengvai ginkluotų amerikiečių karių. Šaltojo karo laikais šimtus tūkstančių karių bei tūkstančius tankų Europoje laikiusios JAV pernai iš Vokietijos išgabeno paskutinius tankus M1 „Abrams“.

Tačiau kilus krizei Ukrainoje amerikiečiams teko peržiūrėti planus. Dabar į Lietuvą atvyks naujausia „Abrams“ modifikacija – M1A2SEP v2 ir naujausios pėstininkų kovos mašinos „Bradley“ M2A3.

Papildomi šarvai, naujausi sensoriai, naujo tipo šaudmenys, kitos moderniausios apsaugos priemonės nuo įvairių grėsmių – pradedant pėstininkų naudojamais prieštankiniais ginklais, baigiant savadarbiais sprogstamaisiais užtaisais.

Šios „Abrams“ bei „Bradley“ modifikacijos buvo sukurtos esant būtinybei – kol naujausi rusų tankai savo sugebėjimus galėjo (ir tebegali) demonstruoti tik parodomuosiuose renginiuose, tokiuose, kaip neseniai vykęs tankų biatlonas (kuriame tankai važinėja per kliūtis, šaudo šuolio metu ir demonstruoja baletą primenančius manevrus), JAV tankai buvo bandomi mūšiuose. Ir tokių naujausių tankų yra ne dešimtys (rusai turi dešimtis naujausių modifikacijų tankų T-90), o šimtai. Iš viso JAV turi apie 9 tūkstančius įvairių modifikacijų tankų "Abrams".

Visa "Abrams" evoliucija paremta praktine patirtimi. Pirmoji "Abrams" versija turėjo seną, bet puikiai pasiteisinusį britišką 105 milimetrų pabūklą L7. Dabar naudojamas gerokai galingesnis 120 mm pabūklas, galintis šaudyti įvairesniais sviediniais – nuo prieštankinių iki prieš pėstininkus naudojamų kanistrinių sviedinių su daugybe skeveldrų.

Originali Chobham šarvo su nusodrintu uranu apsauga pasirodė esanti efektyvi, tačiau karuose Irake dešimtis „Abrams“ tankų priešininkai pramušė įvairaus tipo ginklais.

TOP10 sąrašai – kodėl jie beverčiai?

Nepaisant to, kad TOP10 sąrašai yra ypač mėgstami virtualiojoje erdvėje, sudarinėti geriausių tankų sąrašus yra bloga mintis. Galima lyginti įvairias amerikiečių „Abrams“ bei Lietuvoje neseniai viešėjusių vokiškų Danijos tankų „Leopard II A5“ savybes. Tačiau šiais laikais svarbiau ne pats tankas, o kaip, su kuo ir kokia patyrusi įgula jį valdo.

Pavyzdžiui "Abrams" tankų turi tiek Egiptas, tiek Irakas, tačiau šie tankai vadinami „beždžioninėmis versijomis“ - su įprastais, o ne nusodrinto urano šarvais.

Be to, egiptiečių ir irakiečių tankistų paruošimas gerokai skiriasi nuo amerikiečių, o ir panaudojimas mūšio lauke kartu su kitomis priemonėmis – šarvuočiais, pėstininkais, aviacija neprilygsta Amerikos karinei mašinai. Todėl neverta stebėtis vaizdais iš Irako, kur kelis irakiečių tankus „Abrams“ siautėjantiems islamistų kovotojams pavyko ne tik sunaikinti, bet ir užgrobti.

Kiekvienas tankas turi savo silpnąją pusę, ypač šiais laikais, tobulėjant prieštankiniams ginklams. M1A2SEP modifikacija stengtasi užkamšyti skyles – pridengti silpnąsias tanko vietas papildomais šarvais bei sensoriais. Vienu metu M1A2SEP gali sekti iš karto kelis taikinius ir sunaikinti juos greitų šūvių seka.

Tai, jog "Abrams", net ir naujausia jo versija, kaip ir bet kuris kitas tankas gali būti pamuštas – jokia paslaptis. Tačiau pamuštų JAV tankų vaizdais iš Bagdado besimėgavę 30 rublių armijos veikėjai dažnai nutylėdavo, kad pamuštas dar nereiškia sunaikintas.

Iš dešimčių pamuštų tankų (beje, dalis tankų nukentėjo per „draugiškos ugnies incidentus, kai "Abrams" per klaidą puolė JAV aviacija arba kiti tankai) karų Irake metu dalį pavyko išgelbėti, dalį teko apleisti ir sunaikinti pačioms įguloms. Šiais laikais retai išvysi pamuštą rusišką tanką, kurį pavyksta išgelbėti.

Nepaisant visų trūkumų bei būgštavimų, ar Lietuvos keliai bei ypač tiltai atlaikys amerikiečių tankus – tai bus moderniausia karinė technika, kokią Lietuva kada nors matė.

Jų buvimas Lietuvoje – tiek politinis JAV paramos signalas mūsų šaliai bei jos nedraugams, tiek praktinė nauda lietuvių kariams. Juk dar prieš kelis dešimtmečius kitų panašių nedidelių NATO šalių, tokių kaip Liuksemburgas ar Belgija kariai pratybose kartu su amerikiečių tankais rengėsi atremti sovietų invaziją, kuri turėjo vykti ir iš okupuotos Lietuvos teritorijos.

Dabar Lietuva yra nepaskelbto fronto priešakyje ir kartu su amerikiečių tankais treniruosis atremti galimą grėsmę, kurios visi tikisi, niekada neteks pamatyti iš tikrųjų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.