Tuo tarpu NATO griežtai atmetė prielaidą, kad ji kelia grėsmę
Rusijai, taip pat apkaltino Maskvą grėsmės Europos saugumui
kėlimu.
Naujoji doktrina, paskelbta tvyrant didelei įtampai dėl
padėties Ukrainoje, atspindi Kremliaus pasiruošimą griežčiau
reaguoti veiksmus, kuriuos jis laiko JAV vadovaujamomis pastangomis
izoliuoti ir susilpninti Rusiją.
Šiame dokumente išlaikyta ankstesnės, 2010 metų, redakcijos
karinės doktrinos nuostata dėl branduolinių ginklų naudojimo.
Ja sakoma, kad Rusija gali panaudoti branduolinius ginklus,
atsakydama į branduolinių arba kitų masinio naikinimo ginklo
panaudojimą prieš šalį arba jos sąjungininkes, taip pat tuo
atveju, kai agresija, per kurią naudojama konvencinė ginkluotė,
sukelia grėsmę Rusijos valstybės egzistavimui.
Pažymėtina, kad pirmąkart naujoje doktrinoje pasakyta, kad
Rusija gali panaudoti preciziškai nutaikomus ginklus „kaip dalį
atgrasymo priemonių“. Dokumente nenurodoma, kada ir kaip Maskva
galėtų panaudoti tokius ginklus.
Iš konvencinių precizinių ginklų dažniausiai naudojamos
balistinės raketos, iš oro arba povandeninių laivų paleidžiamos
sparnuotosios raketos, valdomos aviacijos bombos ir artilerijos
sviediniai.
Be kita ko, dokumente kalbama apie būtinybę ginti Rusijos
interesus Arktyje, kur tirpstant ledynams aštrėja tarptautinė
konkurencija dėl to regiono didžiulių naftos ir kitokių
išteklių.
Rusija daugiausia remiasi savo branduoliniu atgrasinimu, nes
gerokai atsilieka nuo Jungtinių Amerikos Valstijų ir jų
sąjungininkių NATO tiksliųjų įprastinių ginklų gamyboje.
Tačiau pastaruoju metu Maskva spartina savo karinį modernizavimą,
perka daugybę naujos ginkluotės ir intensyvina karinius manevrus;
taip pat padidino oro erdvės virš Baltijos jūros patruliavimą.
Anksčiau šį mėnesį Rusija demonstravo savo raumenis oru
perkeldama modernių raketų „Iskander“ į Karaliaučiaus sritį,
esančią tarp NATO narių Lenkijos ir Lietuvos. Po pratybų šios
raketos buvo pargabentos atgal į nuolatinę jų bazę; toks raketų
dislokavimas parodė rusų kariškių pasirengimą greitai pakelti
savo statymą krizės atveju.
Atsakydama į NATO raketinės gynybos planus, Rusija vis grasina
nuolatiniu raketų „Iskander“ dislokavimu Karaliaučiaus srityje;
jos gali smogti taikiniams, esantiems net už 480 kilometrų, ir itin
taikliai. „Iskander“ gali nešti tiek branduolinį, tiek įprastą
užtaisą.
Penktadienį Maskva sėkmingai paleido tarpžemyninę balistinę
raketą „RS-24 Jars“ iš Plesecko kosmodromo šiaurės vakarų
Rusijoje.
29 puslapių doktrinoje apžvelgiamos pagrindinės grėsmės
Rusijos saugumui ir galimos atsako priemonės. Tai jau trečioji šio
dokumento redakcija, paskelbta nuo V.Putino išrinkimo prezidentu 2000
metais.
Doktrinoje pagrindine karine grėsme Rusijai įvardijamas
„Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) jėgos potencialo
stiprinimas ir globalių funkcijų, realizuojamų pažeidžiant
tarptautinės teisės normas, priskyrimas (Aljansui); NATO narių
karinės infrastruktūros priartinimas prie Rusijos Federacijos
sienų, taip pat ir plečiant bloką“.
Dokumente pabrėžiama, kad užsienio karinių pajėgų
dislokavimas Rusijos kaimyninių šalių teritorijose gali būti
naudojamas „politiniam ir kariniam spaudimui“.
NATO atstovė Oana Lungescu savo pranešime
komentavo, kad Aljansas „nekelia jokios grėsmės Rusijai arba
kuriai nors kitai šaliai“.
„Bet kokie NATO žingsniai, žengti jos narių saugumui
užtikrinti, yra aiškiai ginamojo pobūdžio, proporcingi ir
atitinkantys tarptautinę teisę, – pabrėžė ji. – Iš tikrųjų
būtent Rusijos veiksmai, taip pat ir dabar Ukrainoje, pažeidžia
tarptautinę teisę ir kelia grėsmę Europos saugumui.“
Rusijos santykiai su Vakarų šalimis dabar yra pašliję
labiausiai nuo Šaltojo karo; NATO nutraukė ryšius su Maskva, kai
Kremlius kovą aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį.
Kijevas ir Vakarų šalys taip pat kaltina Maskvą prorusiško
sukilimo kurstymu rytų Ukrainoje, kur esą siunčiami kariai ir
ginkluotė, nors Kremlius tokius kaltinimus neigia.
2010 metais NATO atnaujino savo vadinamąją Strateginę
koncepciją, kurioje sakoma, kad „atgrasymas, pagrįstas atitinkamu
branduolinių ir konvencinių pajėgumų deriniu, išlieka pagrindiniu
elementu“ Aljanso bendrojoje strategijoje.
Buvęs Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas,
anksčiau kritikuodavęs V.Putiną, bet tvirtai palaikantis Kremlių
ginče su Vakarų šalimis, penktadienį sakė, kad Rusijos veiksmai
yra atsakas į JAV ir NATO žingsnius.
„Manau, prezidentas yra didele dalimi teisus, atkreipdamas
dėmesį į ypatingą Jungtinių Valstijų atsakomybę“, – jis
sakė Maskvoje.
Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga (ES) paskelbė Maskvai
sankcijas, padidinusias Rusijos ekonomikos rūpesčius ir
prisidėjusias prie drastiško rublio kurso nuosmukio: šalies valiuta
šiais metais nuvertėjo beveik perpus.
Ekonomikos krizė gali tapti iššūkiu ambicingai Rusijos
ginkluotųjų pajėgų modernizacijos programai, bet kol kas Kremlius
nerodė jokių ženklų, kad ketina ją mažinti.
Pagal tą programą planuojama įvesti į ginkluotę naujų
tarpžemyninių balistinių raketų, galinčių nešti branduolinius
užtaisus, pastatyti naujų atominių povandeninių laivų ir smarkiai
atnaujinti Rusijos konvencinių ginklų arsenalą.
Rusija ypač susirūpinusi dėl JAV kuriamos karinės programos
„Staigus pasaulinis smūgis“ (Prompt Global Strike), kuri būtų
pajėgi itin tiksliai smogti taikiniams bet kur pasaulyje per vienos
valandos laikotarpį.
Naujoje Rusijos doktrinoje ši JAV programa, kartu su NATO
priešraketinės gynybos planais, įvardijama kaip itin svarbus
destabilizuojantis veiksnys.
Rusijos pareigūnai sakė, kad Maskva kuria atsvarą naujiems JAV
ginklams, bet detalių neatskleidė.
Maskvoje dirbantis nepriklausomas karybos ekspertas Aleksandras
Konovalovas sakė, kad karinėje doktrinoje paminėta galimybė
naudoti preciziškai nutaikomus konvencinius ginklus kaip
„strateginę atgrasymo priemonę“ skamba neapibrėžtai, tačiau
ji gali būti užuomina apie naujus ginklus.
„Tai gali reikšti, kad bus sukurta ginklų sistemų, dėl
kurių NATO negalėtų planuoti staigaus pirmojo smūgio, nes tai
lemtų galingą atsaką, – sakė analitikas. – Tai leistų
(Rusijai) primesti savo valią priešui, nenaudojant branduolinių
kovinių galvučių.“