Abi pusės privalėjo atitraukti ginkluotę praėjus dviem dienoms nuo paliaubų įsigaliojimo. Vyriausybinės pajėgos tvirtina neatitrauksiančios ginkluotės, kol nesibaigs nuožmios kovos Debalcevės mieste. Tuo tarpu separatistai teigia, kad sutartis negalioja šiame mieste, kadangi jis yra apsuptas. Separatistai pasiūlė Debalcevėje apsuptiems Kijevo kariams saugų koridorių, kuriuo jie galėtų palikti miestą.
Tiesa, konflikto Rytų Ukrainoje šalys antradienį turi pradėti atitraukti sunkiąją ginkluotę nuo fronto linijos, kaip numatyta praėjusią savaitę Minske pasirašytame taikos plane.
Ukrainos vyriausybės pajėgos turi atitraukti didesnio negu 100 mm kalibro artileriją nuo faktinės fronto linijos, o separatistai – nuo linijos, užfiksuotos pernai rugsėjo 19 dieną pasirašytame Minsko memorandume.
Vyriausybės pajėgų atstovas Andrijus Lysenka pirmadienį sakė, kad kariškiai jau pasiruošė sunkiosios ginkluotės atitraukimui, bet jo nepradės, kol separatistai tęsia apšaudymus.
Surengė 112 atakų
Ukrainos kariuomenės vadas pranešė, kad separatistai nuo ankstyvo sekmadienio ryto surengė 112 atakų, dauguma jų – Debalcevėje. Be kita ko, pareigūnas nurodė, kad netoli Mariupolio taip pat vyksta kovos.
Separatistai apkaltino Ukrainos pajėgas apšaudžius Donecko oro uostą. Tuo metu pirmadienį įsigaliojo tolesnės Rusijai pritaikytos Europos Sąjungos (ES) sankcijos. Iš viso baudžiamosios priemonės pritaikytos 19 Donecko, Luhansko lyderių bei rusų, tarp jų – prorusiškam atlikėjui Josifui Kobzonui.
„Ginkluotės atitraukimo sąlyga yra Minsko sutarties pirmojo punkto įgyvendinimas – paliaubos. 121 ataka nėra paliaubų rodiklis“, – kalbėjo Ukrainos kariuomenės atstovas Andrijus Lysenka.
Separatistų vadai taip pat tvirtina, kad nėra pagrindo atitraukti sunkiosios ginkluotės iš kovos zonos.
JAV sunerimusios
Separatistų „gynybos ministras“ Vladimiras Kononovas pabrėžė: „Atitrauksime sunkiąją ginkluotę nuo kontaktinės linijos, kai gausime aiškų ženklą, kad Ukrainos pusė pradėjo daryti tą patį“.
Stebėtojai iš Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ieško būdų, kaip patekti į Debalcevę po to, kai separatistai sekmadienį atsisakė juos įsileisti. Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as ragino ESBO atstovams užtikrinti laisvą priėjimą prie Rytų Ukrainos miestų.
Tuo metu JAV valstybės departamento atstovė Jen Psaki nurodė, kad Vašingtonas itin sunerimęs dėl blogėjančios padėties Debalcevėje ir aplink ją, bei paragino Rusiją ir jos remiamus separatistus nedelsiant nutraukti atakas.
V.Putino ir P.Porošenka bendravo telefonu
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Ukrainos prezidentas Petro Porošenka telefonu aptarė taikos Rytų Ukrainoje sureguliavimo priemones, kurios buvo priimtos per keturių šalių derybas Minske, antradienį pranešė Kremliaus spaudos tarnyba.
„Be kitų dalykų, jie aptarė problemas, susijusias su paliaubomis, sunkiosios ginkluotės atitraukimu bei padėtį Debalcevėje“, – nurodė Kremliaus atstovai.
Be kita ko, lyderiai apsikeitė požiūriais dėl Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) vaidmens ir nutarė, kad stebėtojams turėtų būti suteiktas priėjimas prie vietovių, kuriose vyksta kovos. Vadovai nutarė toliau bendradarbiauti užtikrinant Minsko nutarimų įgyvendinimą.
Berlynas antradienį pranešė, kad Rusijos, Vokietijos ir Ukrainos lyderiai susitarė dėl „konkrečių priemonių“, turinčių sudaryti sąlygas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojams prižiūrėti, kaip laikomasi trapių paliaubų Rytų Ukrainoje.
