Abi pusės privalėjo atitraukti ginkluotę praėjus dviem dienoms
nuo paliaubų įsigaliojimo. Vyriausybinės pajėgos tvirtina
neatitrauksiančios ginkluotės, kol nesibaigs nuožmios kovos
Debalcevės mieste. Tuo tarpu separatistai teigia, kad sutartis
negalioja šiame mieste, kadangi jis yra apsuptas. Separatistai
pasiūlė Debalcevėje apsuptiems Kijevo kariams saugų koridorių,
kuriuo jie galėtų palikti miestą.
Tiesa, konflikto Rytų
Ukrainoje šalys antradienį turi pradėti atitraukti sunkiąją
ginkluotę nuo fronto linijos, kaip numatyta praėjusią savaitę
Minske pasirašytame taikos plane.
Ukrainos vyriausybės pajėgos turi atitraukti didesnio negu 100 mm
kalibro artileriją nuo faktinės fronto linijos, o separatistai –
nuo linijos, užfiksuotos pernai rugsėjo 19 dieną pasirašytame
Minsko memorandume.
Vyriausybės pajėgų atstovas Andrijus Lysenka pirmadienį sakė,
kad kariškiai jau pasiruošė sunkiosios ginkluotės atitraukimui,
bet jo nepradės, kol separatistai tęsia apšaudymus.
Surengė 112 atakų
Ukrainos kariuomenės vadas pranešė, kad separatistai nuo
ankstyvo sekmadienio ryto surengė 112 atakų, dauguma jų –
Debalcevėje. Be kita ko, pareigūnas nurodė, kad netoli Mariupolio
taip pat vyksta kovos.
Separatistai apkaltino Ukrainos pajėgas apšaudžius Donecko oro
uostą. Tuo metu pirmadienį įsigaliojo tolesnės Rusijai pritaikytos
Europos Sąjungos (ES) sankcijos. Iš viso baudžiamosios priemonės
pritaikytos 19 Donecko, Luhansko lyderių bei rusų, tarp jų –
prorusiškam atlikėjui Josifui Kobzonui.
„Ginkluotės atitraukimo sąlyga yra Minsko sutarties pirmojo
punkto įgyvendinimas – paliaubos. 121 ataka nėra paliaubų
rodiklis“, – kalbėjo Ukrainos kariuomenės atstovas Andrijus Lysenka.
Separatistų vadai taip pat tvirtina, kad nėra pagrindo atitraukti
sunkiosios ginkluotės iš kovos zonos.
JAV sunerimusios
Separatistų „gynybos ministras“ Vladimiras Kononovas pabrėžė:
„Atitrauksime sunkiąją ginkluotę nuo kontaktinės linijos, kai
gausime aiškų ženklą, kad Ukrainos pusė pradėjo daryti tą patį“.
Stebėtojai iš Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos
(ESBO) ieško būdų, kaip patekti į Debalcevę po to, kai separatistai
sekmadienį atsisakė juos įsileisti. Vokietijos kanclerė Angela
Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as ragino ESBO atstovams užtikrinti laisvą
priėjimą prie Rytų Ukrainos miestų.
Tuo metu JAV valstybės departamento atstovė Jen
Psaki nurodė, kad Vašingtonas itin sunerimęs dėl blogėjančios
padėties Debalcevėje ir aplink ją, bei paragino Rusiją ir jos
remiamus separatistus nedelsiant nutraukti atakas.
V.Putino ir P.Porošenka bendravo telefonu
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Ukrainos prezidentas Petro Porošenka telefonu aptarė taikos Rytų Ukrainoje sureguliavimo priemones, kurios buvo priimtos
per keturių šalių derybas Minske, antradienį pranešė Kremliaus
spaudos tarnyba.
„Be kitų dalykų, jie aptarė problemas, susijusias su
paliaubomis, sunkiosios ginkluotės atitraukimu bei padėtį
Debalcevėje“, – nurodė Kremliaus atstovai.
Be kita ko, lyderiai apsikeitė požiūriais dėl Europos saugumo
ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) vaidmens ir nutarė, kad
stebėtojams turėtų būti suteiktas priėjimas prie vietovių, kuriose
vyksta kovos. Vadovai nutarė toliau bendradarbiauti užtikrinant
Minsko nutarimų įgyvendinimą.
Berlynas antradienį pranešė, kad Rusijos, Vokietijos ir Ukrainos
lyderiai susitarė dėl „konkrečių priemonių“, turinčių sudaryti
sąlygas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO)
stebėtojams prižiūrėti, kaip laikomasi trapių paliaubų Rytų
Ukrainoje.
