Jau kelias savaites prieš pasitraukimą žiniasklaida ne kartą pranešė, kad Kremliaus remiami separatistai visas savo pajėgas sukaupė Debalcevės srityje. Kitose fronto dalyse jų liko kur kas mažiau, todėl jie tapo labai pažeidžiami.
Praėjus mažiau nei 24 valandoms nuo išsiveržimo iš apsuptos Debalcevės, jaunesnysis leitenantas Tarasas Savčiukas jau kasė griovius 46 kilometrai į šiaurės vakarus netoli Artemivsko. 25 metų T.Savčiukui, iki karo dirbusiam agronomu, labai pasisekė, kad jo brigada dramatiškai pabėgo iš Debalcevės. Jis pasakojo, kad savo akimis matė bent penkis ukrainiečių karius, kurie vasario 18 dieną krito nuo separatistų ugnies.
Karys „Kyiv Post“ sakė manantis, kad Rusijos kariai bei separatistai ir toliau stengsis spausti fronto liniją, lyg Minsko susitarimų niekada ir nebūtų buvę.
„Tikėtina, kad jie nesustos, o toliau bandys užimti Artemivską, o vėliau ir Slovjanską“, – pasakojo karys, dantų šepetuku ramiai valydamas savo automatą „Kalašnikov“.
Padarė klaidų
Analitikai teigia, kad viena didžiausių gynybos štabo klaidų buvo nepasinaudoti galimybe atakuoti fronto liniją kitose vietose ir taip pralaužti separatistų gynybą ir priversti prorusiškas pajėgas atsitraukti nuo Debalcevės.
Vienintele išimtimi tapo „Azov“ savanorių batalionas. Vasario pradžioje jie surengė ataką į Rytus nuo Mariupolio.
Kariuomenės ekspertas Viačeslavas Celuiko teigė, kad Ukrainos armijos pasyvumas leido mažiau karių turintiems Rusijos remiamiems kovotojams įgyti pranašumą.
„Keista, kad ukrainiečiams nepavyko susidoroti su separatistais, kurie užėmė Lohvynovės kaimelį strateginėje linijoje tarp Debalcevės ir Ukrainos kontroliuojamo Artemivsko. Tai buvo tobulas taikinys“, – sakė V.Celuiko.
Opozicinis rusų karo reporteris Arkadijus Babčenko su tuo sutiko pridėdamas, kad antra gynybos štabo klaida buvo didžiulių resursų nukreipimas į Debalcevės miesto sustiprinimą.
„Šiuolaikinis miestas ir taip yra įtvirtintas. Artilerijos ugnimi sunku sugriauti namus. Ukrainoje gyvena 40 milijonų žmonių. Mes neturėtume kalbėti apie tai, ar Debalcevė yra apsupta, o apie tai, ar ukrainiečiams pavyks atsiimti Donecką“, – sakė A.Babčenko.
Baiminamasi dėl Artemivsko
Po Debalcevės praradimo ukrainiečiams reikės numatyti, kokį kitą miestą teks ginti nuo Rusijos remiamų separatistų. Teigiama, kad keli iš galimų taikinių – Mariupolis Azovo jūros pakrantėje, Ščastia ir Stanyčno Luhanskė šiauriau bei Artemivskas.
80 tūkstančių gyventojų turintis Artemivskas pernakt iš užnugario miesto tapo fronto linijos kūrimosi vieta. Čia atsitraukę kariai iš naujo kasasi į žemę, tačiau šį kartą žinodami, kad prieš separatistų pajėgas atsilaikyti lieka vis mažiau galimybių. Separatistai jau anksčiau yra pareiškę, kad jie nori kontroliuoti visus Donecko ir Luhansko regionus. Jų pasitikėjimas savimi leidžia grasinti net ir Odesos, Charkovo ar Chersono užėmimu.
Apšaudymai nesibaigia
Prorusiški separatistai per pastarąją parą beveik 50 kartų apšaudė Ukrainos vyriausybės pajėgų pozicijas, nesilaikydami prieš penkias dienas įsigaliojusių paliaubų, penktadienį pranešė kariuomenės atstovas.
Pulkininkas leitenantas Anatolijus Stelmachas sakė, kad Kurachovės gyvenvietė į vakarus nuo separatistų pagrindinės tvirtovės Donecko buvo apšaudyta iš salvinės raketų ugnies sistemų „Grad“, o Berdiansko kaimas netoli pietrytinio Mariupolio uostamiesčio naktį buvo bombarduojamas artilerijos ir minosvaidžių sviedinių.
Vyriausybės pajėgoms anksčiau šią savaitę atsitraukus iš strategiškai svarbaus Debalcevės miesto padidėjo susirūpinimas, kad separatistai gali mėginti užimti Mariupolį – Azovo jūros uostamiestį, esantį pusiaukelėje tarp Rusijos ir pernai Maskvos aneksuoto Krymo.
Britai pripažįsta pramiegoję
Jungtinė Karalystė „vaikščiojo per miegus" tada, kai turėjo būti aktyvesnė ir labiau matoma Ukrainos konflikto akivaizdoje, teigiama JK parlamento išplatintame leidinyje.
„Užsienio reikalų kabineto ekspertizė Rusijos srityje žymiai sumenko, o tai lėmė katastrofiškai neteisingą artėjančios krizės supratimą“, – rašoma Lordų rūmų užsienio reikalų komiteto parengtoje ataskaitoje.
Šis dokumentas yra pirmas Jungtinės Karalystės parlamento atliktas krizės Ukrainoje ir atsako į ją įvertinimas.
Parengė Justė Adakauskaitė
