Apie 40 naujų, esą bet kokias priešraketinės gynybos sistemas įveiksiančių tarpžemyninių balistinių raketų Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė atvykęs į savotišką šalies Disneilendą.
Tiesa, karinio Patriotų parko netoli Maskvos kūrėjų tikslas – parodyti, kad Rusijos kariuomenė jau netrukus bus itin pažangi – ir toliau lieka fantazija.
Kremlius pučia gynybos biudžetą, bet tiek ekonominė krizė, tiek Vakarų sankcijos reiškia, kad ginkluotųjų pajėgų modernizavimas užtruks.
Bet net jei grasinimai Vakarams tušti, jau akivaizdu, kad tęsiantis krizei Ukrainoje diplomatines pastangas numalšinti įtampą keičia naujos ginklavimosi varžybos. Tiesa, rungiamasi atsargiai, neskubant.
Sulėtinto veiksmo filmas
Savaitgalį Amerikos spauda paskelbė, kad Pentagonas ketina perkelti sunkiosios ginkluotės – tankų, pėstininkų kovos mašinų, haubicų – į Baltijos ir kitas Rytų Europos šalis.
Priežastis – Rusijos grėsmė.
Kremlius nesnaudė. V.Putinas netrukus pranešė, kad šalies ginkluotosioms pajėgoms šiemet bus patiekta 40 naujų balistinių raketų, taip primindamas Rusijos branduolinę galią.
Bet amerikiečiai ir toliau neatsiliepia į Baltijos šalių prašymus atsiųsti karių ir juos dislokuoti, o V.Putinas prieš pusmetį kalbėjo ne apie 40, o apie 50 raketų.
Todėl analitikai tvirtina, kad toks puikavimosi ginkluote konkursas vyksta lyg sulėtinto veiksmo filme. Abi pusės nerodo didelio noro į savuosius arsenalus investuoti tiek, kiek Šaltojo karo laikais, kai galiojo „abipusio sunaikinimo“ doktrina.
„Vis dėlto laikai pasikeitė. Pasaulis visiškai kitoks nei prieš dvejus metus, – teigė nepriklausomas Rusijos karinis ekspertas Aleksandras Golcas. – Tada dar buvo galima kalbėti apie sutartis, apie pasitikėjimą, o dabar vienintelis būdas užtikrinti saugumą – rodyti raumenis.“
Rusija nepasipriešintų NATO
Maskva jau kuris laikas vis aiškina, kad JAV ir NATO bando pasmaugti Rusiją – tiek revoliucijomis Ukrainoje ar Gruzijoje, tiek siųsdamos ginkluotę.
Bet Vakaruose manoma, kad Rusija yra agresorė, kuri atplėšė Krymą ir jau daugiau nei metus kursto karą Rytų Ukrainoje. Kadangi Rytų Europa nori pagalbos, dabar siunčiami tankai ir kita sunkioji technika.
„Rusija svaidosi agresyviais pareiškimais tikindama, kad gyvena abipusio karinio atgrasymo pasaulyje, ir manydama, kad Vakarai nekreips dėmesio.
Bet Vakarai reaguoja, o Rusija nepasiruošusi. Pasiųsti iki 100 tūkst. gerai ginkluotų ir šiltai aprengtų karių į Krymą ir Ukrainą – viena, bet stoti prieš NATO – visai kas kita“, – sakė A.Golcas.
Tiek jis, tiek kiti analitikai atkreipia dėmesį, kad Rusijai galimai kovai su Aljansu trūksta ir karių, ir ginklų sistemų. Esą būtent todėl V.Putinas kalba apie tokį neproporcingą atsaką kaip branduoliniai ginklai.
Išlaidos viršija skaičiavimus
Karas Ukrainoje jau pakenkė Maskvos bendradarbiavimui su kaimyninės šalies karine pramone, o Vakarų sankcijos atkirto Rusiją nuo svarbių modernių technologijų, pavyzdžiui, mikroschemų.
Be to, dar aktualesnis klausimas – kiek Rusija iš tiesų gali sau leisti? Nors šalis ir toliau išlieka tarp ginklų eksporto lyderių, kritusi naftos kaina ir rublio vertė reiškia, kad šiemet laukia recesija.
V.Putinas pamažu keičia retoriką kalbėdamas apie dešimtmečio trukmės ir 400 mlrd. dolerių vertės kariuomenės modernizavimo programą, apie kurią skelbė 2012-aisiais.
Antradienį Patriotų parke jis jau teigė, kad iki 2020 metų bus modernizuota apie 70 proc. visų ginklų.
Be to, ir tai, kas daroma, kainuoja daugiau, nei tikėtasi. Gynybos viceministras Jurijus Borisovas pareiškė, kad pagaminti naujuosius tankus „Armata“ atsieina net 250 proc. brangiau, todėl 2,3 tūkst. šių mašinų iki 2020-ųjų greičiausiai liks tiktai V.Putino svajonė.
„Pareigūnai žada modernią techniką, bet žaidžia su skaičiais. Kita vertus, kalbėti apie kariuomenės atnaujinimą valdžiai būtina, nes Vladimiras Putinas vis žada grąžinti Rusijai buvusią galybę“, – svarstė A.Golcas. („The New York Times“, „The Guardian“, LR)