Separatistai taip pat pranešė apie dviejų savo kovotojų ir
vieno civilio gyventojo žūtį per susirėmimus rytinėje
pramonininėje dalyje šalies, kuri daugiau nei prieš metus pasuko
vakarietišku keliu.
Dėl to kilusi krizė sukėlė nerimą visoje Europoje ir
didžiausią Maskvos ir Vakarų santykių atšalimą nuo Šaltojo karo
laikų.
Kremlius neigia remiantis separatistų kovotojus, norėdamas
atsilyginti už 2014 metų vasarį Maskvos remiamo prezidento
nuvertimą, kurį lydėjo Rusijos įvykdyta Ukrainos Krymo pusiasalio
aneksija ir vienas didžiausių konfliktų Europoje per keletą
dešimtmečių.
„Per pastarąją parą įvyko vienas intensyviausių Ukrainos
teritorijos bombardavimų nuo Minsko sutarties pasirašymo“, –
anksčiau trečiadienį pareikšta Ukrainos saugumo ir gynybos tarybos
pranešime, kuriame kalbama apie vasarį pasirašytą taikos
susitarimą.
Pranešime taip pat informuojama, kad buvo sužeista 16 karių,
tačiau nenurodoma, kur vyko daugiausiai aukų pareikalavę
susirėmimai, kuriuose dalyvavo sunkioji artilerija.
„Pastarieji įvykiai rodo apie dar vieną Rusijos ir jos
marionetės bandymą sužlugdyti Minsko susitarimą ir atnaujinti
aktyvius karinius veiksmus“, – pareiškė Ukrainos Saugumo Taryba.
Prorusiškų separatistų pagrindinėje interneto svetainėje
skelbiama, kad Ukrainos pajėgų atakų skaičius nuo 35,
užregistruotų antradienį, išaugo daugiau nei du kartus ir pasiekė
85.
Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, per krizę, kurią 2014 metų
gegužę išrinktas Ukrainos prezidentas Petro Porošenka žadėjo
įveikti greitai, žuvo daugiau nei 6,5 tūkst. žmonių ir beveik 1,5
mln. neteko savo namų.
Tačiau įvykiai klostėsi kitaip ir Vakarų palaikomas Ukrainos
lyderis nesugebėjo nieko padaryti, kai separatistai sutvirtino savo
kontrolę Rusijos pasienio Luhansko ir Donecko srityse.
Kijevas ir Vašingtonas kaltina Rusiją, kad ši organizuoja
nuolatines separatistų atakas, aprūpinat juos tankais, raketinėmis
sistemomis ir gerai parengtais kariais.
Vakarų reporteriai pranešė matę, kaip šarvuoti automobiliai
be skiriamųjų ženklų įvažiavo į konflikto zoną pietrytinėje
Ukrainoje, kirtę Rusijos sieną.
Tačiau Maskva atmeta tokius kaltinimus ir vadina juos
prasimanymais, kuriais siekiama diskredituoti Rusijos prezidentą
Vladimirą Putiną ir nukreipti dėmesį nuo tariamo Vakarų kišimosi
į įvykius Ukrainoje.
Pats V.Putinas sako, kad Ukrainoje kovoja rusų patriotai
savanoriai ir atsargos kariai, kuriuos čia atvedė „jų širdies
šauksmas“.
Vis tik ilgametis Rusijos vadovas ir P.Porošenka nenoriai
pasirašė po vasarį priimtu paliaubų susitarimu, kuriam asmeniškai
tarpininkavo Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos
prezidentas Francoise Hollande'as.
Abu šie Europos šalių lyderiai yra artimi Kijevo
sąjungininkai, nors nenutraukia ryšių su Maskva.
A.Merkel ir F.Hollande'as mano, kad paliaubas galima išsaugoti,
jeigu Ukraina priims konstitucijos pataisą, numatančią
separatistams laikiną trejų metų teisę kontroliuoti jų rytinius
regionus.
Šį pasiūlymą ES dvejetas pateikė per konferencinį pokalbį
su P.Porošenka praėjusį penktadienį, o antradienį pakartojo jį
Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkui Volodymyru Hroismanui.
Dviejų dienų vizito į Ukrainą atvykusi JAV valstybės
departamento atstovė Victoria Nuland trečiadienį turėtų susitikti su V.Hroismanu. Šios pareigūnės
apsilankymas šalyje sutampa su ketvirtadienį numatytu parlamento
balsavimu dėl pagrindinio Ukrainos įstatymo pataisų.
V.Nuland taip pat turėtų susitikti su P.Porošenko ir ministru
pirmininku Arsenijumi Jaceniuku, kuris yra vienas griežčiausių
Maskvos kritikų Kijeve ir pareigūnas, kurį Vašingtonas laiko
nepamainomu Ukrainai einant sudėtingu ekonomikos restruktūrizavimo
keliu.
A.Jaceniuką, kuris nenori suteikti separatistams oficialių
galių, nepasibaigus vis atsinaujinančiam konfliktui, palaiko dalis
ekspertų.
„Kodėl Vakarai skatina Ukrainą tęsti decentralizaciją,
nepaisant akivaizdžių Rusijos Minsko (susitarimo) pažeidimų“,
– klausė ekspertas Maksimas Chylko savo darbe, kurį išspausdino
JAV įsikūręs Atlanto Tarybos politikos institutas.
Nes „Kremliui sekasi gąsdinti Europos Sąjungą visuotinio karo
eskalavimu“, rašė jis.
„Vakarai neturi aiškaus plano Minsko nesėkmės atveju, todėl
jiems reikia kokių nors įrodymų, kad susitarimas dar galioja“,
– pridūrė ekspertas.