Separatistai taip pat pranešė apie dviejų savo kovotojų ir vieno civilio gyventojo žūtį per susirėmimus rytinėje pramonininėje dalyje šalies, kuri daugiau nei prieš metus pasuko vakarietišku keliu.
Dėl to kilusi krizė sukėlė nerimą visoje Europoje ir didžiausią Maskvos ir Vakarų santykių atšalimą nuo Šaltojo karo laikų.
Kremlius neigia remiantis separatistų kovotojus, norėdamas atsilyginti už 2014 metų vasarį Maskvos remiamo prezidento nuvertimą, kurį lydėjo Rusijos įvykdyta Ukrainos Krymo pusiasalio aneksija ir vienas didžiausių konfliktų Europoje per keletą dešimtmečių.
„Per pastarąją parą įvyko vienas intensyviausių Ukrainos teritorijos bombardavimų nuo Minsko sutarties pasirašymo“, – anksčiau trečiadienį pareikšta Ukrainos saugumo ir gynybos tarybos pranešime, kuriame kalbama apie vasarį pasirašytą taikos susitarimą.
Pranešime taip pat informuojama, kad buvo sužeista 16 karių, tačiau nenurodoma, kur vyko daugiausiai aukų pareikalavę susirėmimai, kuriuose dalyvavo sunkioji artilerija.
„Pastarieji įvykiai rodo apie dar vieną Rusijos ir jos marionetės bandymą sužlugdyti Minsko susitarimą ir atnaujinti aktyvius karinius veiksmus“, – pareiškė Ukrainos Saugumo Taryba.
Prorusiškų separatistų pagrindinėje interneto svetainėje skelbiama, kad Ukrainos pajėgų atakų skaičius nuo 35, užregistruotų antradienį, išaugo daugiau nei du kartus ir pasiekė 85.
Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, per krizę, kurią 2014 metų gegužę išrinktas Ukrainos prezidentas Petro Porošenka žadėjo įveikti greitai, žuvo daugiau nei 6,5 tūkst. žmonių ir beveik 1,5 mln. neteko savo namų.
Tačiau įvykiai klostėsi kitaip ir Vakarų palaikomas Ukrainos lyderis nesugebėjo nieko padaryti, kai separatistai sutvirtino savo kontrolę Rusijos pasienio Luhansko ir Donecko srityse.
Kijevas ir Vašingtonas kaltina Rusiją, kad ši organizuoja nuolatines separatistų atakas, aprūpinat juos tankais, raketinėmis sistemomis ir gerai parengtais kariais.
Vakarų reporteriai pranešė matę, kaip šarvuoti automobiliai be skiriamųjų ženklų įvažiavo į konflikto zoną pietrytinėje Ukrainoje, kirtę Rusijos sieną.
Tačiau Maskva atmeta tokius kaltinimus ir vadina juos prasimanymais, kuriais siekiama diskredituoti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir nukreipti dėmesį nuo tariamo Vakarų kišimosi į įvykius Ukrainoje.
Pats V.Putinas sako, kad Ukrainoje kovoja rusų patriotai savanoriai ir atsargos kariai, kuriuos čia atvedė „jų širdies šauksmas“.
Vis tik ilgametis Rusijos vadovas ir P.Porošenka nenoriai pasirašė po vasarį priimtu paliaubų susitarimu, kuriam asmeniškai tarpininkavo Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francoise Hollande'as.
Abu šie Europos šalių lyderiai yra artimi Kijevo sąjungininkai, nors nenutraukia ryšių su Maskva.
A.Merkel ir F.Hollande'as mano, kad paliaubas galima išsaugoti, jeigu Ukraina priims konstitucijos pataisą, numatančią separatistams laikiną trejų metų teisę kontroliuoti jų rytinius regionus.
Šį pasiūlymą ES dvejetas pateikė per konferencinį pokalbį su P.Porošenka praėjusį penktadienį, o antradienį pakartojo jį Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkui Volodymyru Hroismanui.
Dviejų dienų vizito į Ukrainą atvykusi JAV valstybės departamento atstovė Victoria Nuland trečiadienį turėtų susitikti su V.Hroismanu. Šios pareigūnės apsilankymas šalyje sutampa su ketvirtadienį numatytu parlamento balsavimu dėl pagrindinio Ukrainos įstatymo pataisų.
V.Nuland taip pat turėtų susitikti su P.Porošenko ir ministru pirmininku Arsenijumi Jaceniuku, kuris yra vienas griežčiausių Maskvos kritikų Kijeve ir pareigūnas, kurį Vašingtonas laiko nepamainomu Ukrainai einant sudėtingu ekonomikos restruktūrizavimo keliu.
A.Jaceniuką, kuris nenori suteikti separatistams oficialių galių, nepasibaigus vis atsinaujinančiam konfliktui, palaiko dalis ekspertų.
„Kodėl Vakarai skatina Ukrainą tęsti decentralizaciją, nepaisant akivaizdžių Rusijos Minsko (susitarimo) pažeidimų“, – klausė ekspertas Maksimas Chylko savo darbe, kurį išspausdino JAV įsikūręs Atlanto Tarybos politikos institutas.
Nes „Kremliui sekasi gąsdinti Europos Sąjungą visuotinio karo eskalavimu“, rašė jis.
„Vakarai neturi aiškaus plano Minsko nesėkmės atveju, todėl jiems reikia kokių nors įrodymų, kad susitarimas dar galioja“, – pridūrė ekspertas.
