Karinis jūrų laivynas artimiausiu metu gaus naują flotilę ledlaužių, reikalingų laivybai Arkties regione.
Šis Rusijai strategiškai svarbus, nes duoda nesuvaržytą priėjimą prie Atlanto ir Ramiojo vandenynų. Be to, Arktyje labai gausu mineralinių iškasenų.
Naujojoje doktrinoje taip pat numatytas glaudus bendradarbiavimas su Kinija Ramiajame vandenyne ir Indija Indijos vandenyne.
Iškilmingoje ceremonijoje karinėje bazėje Kaliningrado srityje, kurioje dalyvavo ir šalies prezidentas Vladimiras Putinas, vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas teigė, kad pagrindinis dėmesys bus skiriamas Arkties ir Atlanto vandenynams.
„Mūsų dėmesys Atlanto vandenynui pagrįstas NATO plėtra Rytuose ir priartėjimu prie mūsų sienų. Rusija, savaime aišku, į tai reaguos“, – kalbėjo D.Rogozinas.
D.Rogozinas taip pat tikino, kad prie tokio sprendimo prisidėjo ir situacija Kryme bei Sevastopolyje.
Rusija aneksavo Krymą 2014-ųjų kovo mėnesį taip atskirdama Ukrainos pajėgas nuo bazių Juodojoje jūroje.
Aneksija pakurstė Vakarų sankcijas, kurios apsunkino Rusijos ekonomiką.
Dabar, D.Rogozino teigimu, Rusija sieks „užtikrinti atitinkamą Rusijos karinių jūrų pajėgų dalyvavimą“ Viduržemio jūroje ir investuos į Krymo bei Sevastopolio ekonomikas.
Nors naujoji doktrina atrodo labai ambicinga, Rusijai gali būti labai sunku ją įgyvendinti.
Rusijos laivai jau yra Atlanto vandenyne, tačiau sunku įsivaizduoti, kaip jų pozicijos gali būti dar labiau sustiprintos.
Tokie laivai, kaip Šiaurinės flotilės flagmanas „Admirolas Kuznecovas“ patruliuoja Atlanto vandenyne kartu su keletu kitų vidutinio dydžio laivų. Visi jie skirti operacijoms netoli nuo kranto. Vargu, ar pajėgumai galėtų būti dar labiau sustiprinti artimiausiu metu.
Rusija nestato didesnių laivų, nėra numačiusi to ir artimiausioje ateityje, todėl įgyvendinti sekmadienį patvirtintą doktriną nebus lengva.
