Prancūzijos ir Rusijos
aviacijos smūgiai Sirijos šiaurėje per pastarąsias tris paras
nusinešė mažiausiai 33 džihadistų gyvybes, trečiadienį
pranešė padėtį šalyje stebinti organizacija.
Dar dešimtys džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS)
buvo sužeisti per sekmadienį, pirmadienį ir antradienį surengtus
antskrydžius, kurių pagrindinis taikinys buvo kovotojų faktinė
sostinė ar Raqa, sakė nevyriausybinės organizacijos „Syrian
Observatory for Human Rights“ (SOHR) direktorius Ramis Abdelis Rahmanas, kai ši kampanija suintensyvėjo po praeitą
savaitę įvykdytų teroro atakų Paryžiuje.
Rusija antradienį taip pat pasiuntė į ar Raką strateginius
ilgojo nuotolio bombonešius ir smogė iš laivų paleidžiamomis
raketomis, kai Maskva patvirtino, jog praeitą mėnesį Egipte
įvykusios Rusijos keleivinio lėktuvo katastrofos, nusinešusios
vidų 224 juo skridusių žmonių gyvybes, priežastis buvo bombos
sprogimas.
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
„Ribotas žuvusiųjų skaičius gali būti paaiškinamas faktu,
kad džihadistai ėmėsi atsargumo priemonių“, – sakė R.Abdel
Rahmanas, kurio Didžiojoje Britanijoje įsikūrusi organizacija renka
informaciją iš aktyvistų, medikų ir kitų šaltinių Sirijoje.
„Sandėliuose ir kareivinėse buvo tik sargybiniai, o dauguma
žuvusiųjų buvo patikros postuose“, – aiškino jis. SOHR vadovas pridūrė, kad daugelio užsieniečių kovotojų
šeimos išvyko į Mosulo miestą Irake – kitą IS tvirtovę.
„Islamo valstybės“ džihadistai kontroliuoja dideles teritorijas
Sirijoje ir Irake.
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Susivienijo prieš bendrą priešą
Rusijos prezidento Vladimiro Putino raginimas karinėms jūrų
pajėgoms bendradarbiauti su Prancūzijos kariniu laivynu „kaip
sąjungininkams“ tikriausiai žymi pirmąjį atvejį nuo Antrojo
pasaulinio karo, kai Paryžius ir Maskva susivienijo prieš bendrą
priešą.
„Būtina užmegzti tiesioginį ryšį su Prancūzija ir dirbti
su jais kaip su sąjungininkais“, – V.Putinas sakė tuo metu, kai
Prancūzija ruošėsi pasiųsti savo lėktuvnešį „Charles de
Gaulle“ į Viduržemio jūros rytinę dalį.
Paryžius ir Maskva pažadėjo negailestingą atsaką į atakas
Prancūzijos sostinėje ir Rusijos lainerio susprogdinimą. Abi šios
atakos nusinešė iš viso per 350 žmonių gyvybių ir padidino
tarptautinį ryžtą sunaikinti džihadistus bei užbaigti jau beveik
penkerius metus Siriją krečiantį karą.
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as
susitiks su V.Putinu Maskvoje lapkričio 26 dieną, praėjus dviem
dienom po susitikimo su JAV prezidentu Baracku Obama
Vašingtone.
Plėsdama savo atsaką į atakas Paryžiuje, Prancūzija tapo
pirmąja Europos Sąjungos šalimi, pasinaudojusia Bendrijos sutarties
straipsniu, leidžiančiu prašyti kitų bloko šalių karinės
pagalbos jos operacijoms prieš „Islamo valstybę“. Šis raginimas
sulaukė vieningo Briuselio palaikymo.
Tačiau Prancūzija taip pat atrodo kurianti netikėtą aljansą
su Rusija, kai abi šalys tapo niokojančių IS atakų taikiniais.
Po V.Putino ir F.Hollande'o pokalbio telefonu Kremlius paskelbė,
kad abu lyderiai „susitarė užtikrinti glaudesnius kontaktus ir
veiksmų koordinavimą tarp abiejų šalių karinėmis žinybų ir
specialiųjų tarnybų, vykdant operacijas prieš teroristines
grupuotes ... Sirijoje“.
Paryžiaus ir Maskvos santykiai smarkiai pašlijo dėl Rusijos
vaidmens Ukrainos konflikte. Abi šalys taip pat nesutarė dėl
Sirijos prezidento Basharo al Assado ateities.
Rusijos raginimas užtikrinti karinį bendradarbiavimą su NATO
nare Prancūzija primena Antrojo pasaulinio karo laikus, kai kova
prieš nacistinę Vokietiją suvienijo abi šalis, kurių ideologijos
labai skirtingos, pastebėjo rusų istorikai.
„Turime prisiminti ... Antrąjį pasaulinį karą, kai jos
(Rusija ir Prancūzija) kovėsi kartu prieš bendrą priešą,
grasinusį sunaikinti visą žmoniją“, – sakė Rusijos karinės
istorijos draugijos tyrimų vadovas Michailas Miagkovas.
„Tai (vėl) tapo itin aktualu, kai kovojame su bendru priešu
– IS“, – pridūrė jis.
Rusijos istorijai sako, kad tuomečio Prancūzijos lyderio
Charles'o de Gaulle'o vizitas Sovietų Sąjungoje
įtvirtino Paryžiaus vaidmenį atkuriant pokario pasaulį ir
faktiškai buvo paskutinis kartas, kai ši Vakarų šalis buvo
sudariusi karinį aljansą su Maskva.




