Nuomonė: turkai nesunkiai sumaltų Rusijos oro pajėgas

Jėgų santykis pasaulyje keičiasi vos ne kasdien, vienintelis įvykis gali buvusius priešus paversti sąjungininkais, o po kelių dienų vėl apversti viską aukštyn kojom ir atgaivinti seniai užmirštą istoriją.

Turkų F-16 kyla iš Inkirliko aviacijos bazės.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Turkų F-16 kyla iš Inkirliko aviacijos bazės.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Rusijos lėktuvą SU-24 numušė Turkijos karinės oro pajėgos.<br>AP nuotr.
Rusijos lėktuvą SU-24 numušė Turkijos karinės oro pajėgos.<br>AP nuotr.
A.Bačiulis atkreipė dėmesį, kad Turkijos armija – viena stipriausių Europoje.<br>T.Bauro nuotr.
A.Bačiulis atkreipė dėmesį, kad Turkijos armija – viena stipriausių Europoje.<br>T.Bauro nuotr.
E.Račius tvirtino, jog islamo religija nesusijusi su Turkijos politine doktrina.<br>O.Pasaškovos nuotr.
E.Račius tvirtino, jog islamo religija nesusijusi su Turkijos politine doktrina.<br>O.Pasaškovos nuotr.
Turkų F-16 Inkirliko aviacijos bazėje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Turkų F-16 Inkirliko aviacijos bazėje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Artūras Jančys

Nov 24, 2015, 2:56 PM, atnaujinta Oct 3, 2017, 2:03 AM

Rusijos bombonešį antradienį numušusi NATO narė Turkija į kampą įvarė Vakarų, visų pirma Prancūzijos, sprendimą priimti Rusijos pagalbą kare su Islamo Valstybe. Ar pasaulyje atsiranda trečioji fronto linija – tarp Rusijos ir Turkijos? Greta jau liepsnojančių įtampos židinių tarp Rusijos ir Ukrainos, tarp krikščioniškojo pasaulio ir radikaliojo islamo teroristų?

Beveik du šimtmečius Rusija ir Turkija buvo nesutaikomi priešai. Daugiau kaip šimtmetis šios šalys sutarė draugiškai. Ar Sirijoje karinius veiksmus atlikti skraidęs Rusijos bombonešis, pažeidęs Turkijos oro erdvę ir numuštas, grąžins užmirštų karų vaiduoklius?

Nekreipė dėmesio į signalus

„Tai, kad NATO šalis numušė svetimos valstybės karinį lėktuvą, pažeidusį oro erdvę, yra precedento neturintis atvejis. Tai šokiruojantis faktas, bet per daug šviežias ir netikėtas , kad galėtume spėlioti, kaip toliau plėtosis konfliktas“, – sakė karybos ekspertas Aleksandras Matonis.

Antradienį Turkijos naikintuvas prie sienos su Sirija numušė Rusijos bombonešį SU-24. Rusų pilotai katapultavosi, vienas žuvo, kitas, kaip manoma, pateko į turkmėnų nelaisvę.

Rusijos atstovai tvirtino, jog lėktuvas nebuvo pažeidęs Turkijos oro erdvės, skraidė virš Sirijos, smogdamas ISIS pozicijoms. Turkija teigė atvirkščiai, kad rusų karinis lėktuvas buvo įsibrovęs į šios šalies oro erdvę ir nepaisė dukart pasiųsto perspėjimo signalo.

„Faktas, kad numušti lėktuvą davė Turkijos ministras pirmininkas, yra labai reikšmingas. Toks įsakymas duodamas tik gerai apsvarsčius ir įsitikinus, kad oro erdvė pažeista. Taip pasiųsta žinia Rusijai. Ką ji gali reikšti ir kaip toliau klostysis įvykiai, nesu linkęs spėlioti“, – sakė prognozuoti nemėgstantis A.Matonis.

Buvo įsibrovę ir į Lietuvą

Rusijos kariniai lėktuvai ne kartą buvo pavojingai priartėję prie Lietuvos ir kitų Baltijos šalių oro erdvės.

1993 metais Rusijos kariniai sraigtasparniai įžūliai, neperspėję per Lietuvos teritoriją iš Baltarusijos perskrido į Karaliaučiaus sritį.

2005 metais, pažeidęs Lietuvos oro erdvę, mūsų šalies teritorijoje nukrito Rusijos karinis lėktuvas SU-27. Pilotas tvirtino pasiklydęs.

Karybos žinovas, apžvalgininkas Audrius Bačiulis teigė, jog Turkija kaip reikiant kirto Rusijai per imperialistiškai užriestą nosį. Ir dar kartą priminė pasauliui, jog Turkija yra valstybė, kurios balso reikia klausytis. Nes jo klauso ir su šia šalimi pagarbiai elgiasi net Amerika.

Turkija jau ne kartą buvo perspėjusi Rusiją, kad nepakęs oro erdvės pažeidimų ir imsis ryžtingų veiksmų. Juk turkai jau buvo numušę nepilotuojamą Rusijos karinį lėktuvą. Bet rusai ar iš imperinio pasipūtimo, ar tiesiog iš įprasto abejingumo į perspėjimus nekreipė dėmesio.

Turkai ir parodė Vladimirui Putinui, iš kur kojos dygsta. Tokie jau turkai, jiems didžiosios valstybės nėra joks bauginantis autoritetas. Net ir Amerika su Turkija bendrauja labai atsargiai ir pagarbiai“, – tvirtino A.Bačiulis.

Stiprios oro pajėgos

Apžvalgininkas atkreipė dėmesį, kad Turkija užtikrintai jaučiasi ne šiap sau. Ši valstybė – viena didžiausių karinių galybių Europoje.

„Turkijos karinės pajėgos stipriausios Europoje, atmetus branduolinį ginklą“, – aiškino karybos žinovas A.Bačiulis. – „Turkijos karinės oro pajėgos (KOP) ypač stiprios. Jos gali nesunkiai sutriuškinti Sirijoje sutelktas Rusijos karines pajėgas, o jų rusai ten sutelkę 15 proc. savo KOP.

Ši kariuomenė ginkluota šiuolaikiškais karo lėktuvais, turkai patys gamina ir net eksportuoja F-16 naikintuvus. Turkijos KOP labai subalansuotos, aprūpintos geriausia radiolokacijos nustatymo įranga, ginklais“.

Ar gali atsinaujinti jau seniai užgesusi strateginė priešprieša tarp Rusijos ir Turkijos?

Juk Rusija kaip imperija ir gimė karuose su dviem pagrindiniais jos strateginiais priešininkais: Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste Vakaruose ir Osmanų (Turkijos) imperija Pietuose.

Rusijos karai su Turkija prasidėjo XVIII amžiuje, kai Osmanų imperija buvo jau nusilpusi, tų karų buvo ne vienas. Kaip pastebėjo A.Bačiulis, galų gale Rusija tapo nugalėtoja, bet strateginio tikslo, užimti Bosforo ir Dardanelų sąsiaurius, jai nepavyko per daugiau kaip šimtmetį trukusius karus.

„Rusijoje yra toks senas posakis, esą rusas visada turką mušė. Bet tai – netiesa. Galų gale Rusija laimėjo, vaizdžiai tariant, taškais, bet ne nokautu“, – sakė apžvalgininkas.

Krymo karo pamokos

Vienas ryškiausių istorijoje rusų-turkų karų buvo 1853-1856 metų Krymo karas. Jis buvo prikaustęs viso pasaulio dėmesį ir tų laikų geopolitinė krizė turi stebėtinų panašumų su šių laikų strateginėmis kolizijomis karštuose taškuose. Jie ir buvo išsidėstę panašioje erdvėje, kaip dabar.

Rusija tada kariavo su Turkija ir jos sąjungininkais – Prancūzija, Jungtine karalyste. Šį karą Rusijos istoriografija iki šiol pateikia kaip didvyrišką rusų ginklo legendą, nors Rusija jį triuškinamai pralaimėjo.

Pralaimėtas karas sugriovė visą finansų sistemą, privertė atsisakyti baudžiavos.

Gausiai pralieto kraujo kaina Rusija atsigriebė per 1877-1878 metų rusų-turkų karą, kai Rusija stojo iš Osmanų imperijos išsivaduojančių tautų: Balkanų slavų , graikų, bulgarų, rumunų pusėn. Bet pasiekti galutinio tikslo, perimti Dardanelų ir Bosforo sąsiaurio kontrolę (tai reiškė viešpatavimą Juodojoje ir Viduržemio jūrose) jai nepavyko.

Žinoma, XX ir XXI amžiaus tikrovė pakeitė šių šalių santykius į gerąją pusę. Vis tik akibrokštas: dar incidento su lėktuvu išvakarėse Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Turkija yra Rusijos strateginis sąjungininkas. Kremliaus URM vadovas kaip tik rengėsi po dviejų dienų skristi į Turkiją.

Buvo sąjungininkas. O dabar?

Apžvalgininkai taip pat atkreipė dėmesį, kad numuštas Rusijos lėktuvas skraidė ir virš tos Sirijos srities, kur gyvena Turkijos remiama turkmėnų tautinė mažuma.

Gal tai ir lėmė kraštutinai griežtą Turkijos reakciją, jos solidarumą su islamą išpažįstančia tauta?

„Islamas čia tikrai niekuo dėtas“, – tvirtino religijos tyriėtojas, islamo žinovas Egdūnas Račius. – „Turkija yra pasaulietinė valstybė ir jos politinė doktrina nesiremia islamu. Lietuvoje irgi tikinčiųjų daugumą sudaro katalikai, bet Lietuva nelaikoma katalikiška valstybe“.

Politologas Gediminas Vitkus nesiėmė spręsti, kaip dabar reaguos Vakarai: ar incidentas Turkijoje nepakeis jų požiūrio į Rusiją, kaip į galimą sąjungininkę kovoje su ISIS teroristų lizdais Sirijoje?

„Mes juk iš tiesų nežinome, kaip toli siekia Rusijos ir Prancūzijos, JAV susitarimai. Galbūt šis incidentas užges po abipusių apgailestavimo pareiškimų, nes reikia susitelkti prieš teroristus. O gal ir ne, nes anaiptol ne visi Vakaruose Rusijos pageidauja kaip sąjungininkės“, – svarstė politologas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.