Kuo Turkijos ir Rusijos konfliktas naudingas B.al Assadui?

Ketvirtadienį Maskva paskelbė ruošianti ekonomines sankcijas Ankarai, praėjus dviem dienoms nuo incidento, kai Turkijos pajėgos numušė Rusijos lėktuvą prie sienos su Sirija. Lėktuvas nukrito Sirijos teritorijoje.

Rusija jau perspėjo savo piliečius vengti kelionių į Turkiją ir sugriežtino iš jos įvežamų žemės ūkio produktų kontrolę.

Be to Rusijos lyderiai negailėjo rūsčių pareiškimų Ankaros atžvilgiu: prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad lėktuvo numušimas yra „dūris į nugarą, įvykdytas teroristų pagalbininkų“.

„Prezidentas Assadas turėtų pasiųsti Turkijos prezidentui (Recepui Tayyipui) Erdoganui padėkos telegramą, nes ši nukreipė Maskvos poziciją jo naudai“, – juokavo vienas Sirijos politikas, artimas režimui.

„Assadas ir Putinas jau sutarė, kad kova su terorizmu yra svarbiau negu politinis sprendinys. Dabar Maskva žengia dar toliau ir laikosi nuomonės – kaip ir Damaskas – kad Turkija palaiko terorizmą“, – pridūrė jis.

B.al Assadas seniai „terorizmu“ kaltina Ankarą, nes ši palaiko Sirijos opoziciją.

„Vienintelis laimėtojas po pastarųjų įvykių yra Assadas“, – Woodrow Wilsono tarptautinio centro analitikai Henri Barkey ir Williamas Pomeranzas rašo straipsnyje, kuris buvo paskelbtas naujienų televizijos CNN interneto portale.

„Šiaip ar taip, viena pagrindinių jo režimo priešininkių (Turkija) dabar smarkiai nesutaria su jo svarbiausia rėmėja (Rusija)“, – nurodė ekspertai.

Maskva jau seniai yra ištikima B.al Assado priešininkė ir ištikimai jį palaiko nuo pat Sirijos konflikto pradžios 2011 metų kovą, kai prasidėjo pirmosios demonstracijos prieš Damasko režimą.

Rugsėjo pabaigoje Rusija dar labiau įsitraukė į šį konfliktą, pradėdama aviacijos smūgių kampaniją, per kurią buvo atakuojamos B.al Assado priešininkų pajėgos.

Rusijos politika Sirijos atžvilgiu kirtosi su Turkijos pozicija, nes Ankara reguliariai ragino B.al Assadą atsistatydinti, provokuodama Damasko įtūžį.

„Šis eskalavimas yra reikšmingas, nes iki šiol, nepaisant didelių nesutarimų dėl Sirijos, santykiai tarp Rusijos ir Turkijos buvo išlikę labai šilti, ir ekonomikos bei turizmo ryšiai buvo labai tvirti“, – sakė Tarptautinių ir strateginių reikalų instituto analitikas Karimas Bitaras.

„Putinas ir Erdoganas turi daug bendra: autoritarizmą, nacionalizmą, perdėtą įžeidumą, pomėgį platiems mostams ir genialumo blyksnius, bet Putinas atrodo labiau valdantis savo nervus, o Erdoganas atrodo dažnai pasiduodantis emocijoms“, – K.Bitaras sakė naujienų agentūrai AFP.

Stambule įsikūrusio Kaspijos strategijos instituto Turkijos ekspertė Ruchan Kaya sakė, kad mažai tikėtina, jog šis incidentas išprovokuos kurios nors šalies „ryškų pokytį“ požiūryje į konfliktą Sirijoje.

„Tačiau Rusija gali balsingiau ir atviriau reikšti palaikymą Assado režimui bei netiesiogiai keršyti, smogdama Sirijoje grupėms, kurios yra artimos Turkijai“, – pastebėjo ji.

Maskva taip pat gali ne vien teikti karinę ir finansinę pagalbą B.al Assadui, bet ir siekti svarbaus vaidmens bet kokiame politiniame Sirijos konflikto sprendinyje.

Rusija dalyvavo anksčiau šį mėnesį Vienoje vykusiose derybose, per kurias buvo padėtas pamatas pereinamojo laikotarpio vyriausybei formuoti, naujai konstitucijai parengti ir rinkimams surengti.

Tačiau per šias derybas B.al Assado ateitis nebuvo aptariama, o Rusija viešai tvirtino, kad jis tebėra teisėtai išrinktas Sirijos prezidentas.

Maskva netgi stengėsi – kol kas nesėkmingai – sutelkti šalis, kurios palaiko B.al Assado oponentus, į plačią koaliciją prieš džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“; ši koalicija koordinuotų savo veiksmus su Damasku.

Penktadienį Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas užsiminė, kad Paryžius galbūt švelnina savo poziciją tuo klausimu, sakydamas, kad į antžemines pajėgas, kurios su IS kautųsi palaikomos tarptautinės koalicijos smūgių iš oro, galėtų būti įtrauktos Sirijos vyriausybės pajėgos.

Tačiau jis pridūrė, kad taip galėtų būti tik pasikeitus Damasko režimui.

Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto vyriausioji bendradarbė Muriel Asseburg sakė, kad Maskvos ir Ankaros priešprieša įsiplieskė labai neparankiu metu, kai pasaulio galiūnės, viena vertus, stengiasi rasti kompromisą dėl Sirijos konflikto, o, antra vertus, sustiprinti savo sąjungininkus.

„Šį incidentą Rusija panaudos, kad galėtų dar ryžtingiau ginti savus interesus Sirijoje, – ji sakė AFP. – Tai didina tiesioginio konflikto su kitomis regiono ir pasaulio galiūnėmis pavojų.“

„Didesnė karinė pagalba režimui gali sumažinti jo norą pradėti rimtas derybas su opozicija. Tuo pačiu tai stiprina Rusijos svertus“, – aiškino ji.