Turkai baiminasi, kad greitai padėtis bus kaip Sirijoje

Turkijos saugumo pajėgos, tikėdamosi išstumti kovotojus, siejamus su uždrausta Kurdistano darbininkų partija (PKK), praėjusią savaitę pradėjo didelio masto operaciją, per kurią nukauta jau daugiau negu 180 kovotojų. Tūkstančiai karių ir tankų pasiųsta triuškinti pasipriešinimo židinių kurdiškuose rajonuose, bet ten įsitvirtinę PKK kovotojai neketina lengvai pasiduoti. Didžiausių neramumų apimtose teritorijose nuo gruodžio vidurio įvesta komendanto valanda.

Nors taikos derybos žlugo atsinaujinus susirėmimams liepą, daugelis šiame regione tikėjosi, kad taikos procesas atsinaujins po lapkritį įvykusių rinkimų, suteikusių triuškinamą daugumą prezidento Recepo Tayyipo Erdogano Teisingumo ir plėtros partijai (AKP).

Deja, kautynės tik dar labiau suintensyvėjo.

„Jeigu viskas toliau taip klosis, padėtis pas mus taps visai kaip Sirijoje“, – sakė teisininkas Mehmetas Salihas Bagata pietrytiniame Džizrės mieste, kuriame nuo suintensyvintų karinių operacijų pradžios vyko įnirtingiausi susirėmimai, nusinešę daugiausiai aukų.

Prokurdiškos Liaudies demokratijos partijos lyderis, išrinktas į parlamentą birželį, bet praradęs mandatą per rinkimus lapkritį, mėgino tarpininkauti konflikte su PKK, ragindamas abi puses „nutildyti ginklus“.

Džizrės gyventojai sakė, kad jiems greitai pristigs maisto ir vandens, taip pat skundėsi gausiais žmogaus teisių pažeidimais. Dėl vyriausybės paskelbtos komendanto valandos parduotuvės nedirba jau 11 dienų. Tęsiantis kautynėms, daugelis civilių yra įstrigę savo namuose arba rūsiuose, o tie, kuriems reikalinga medicinos pagalba, negali pasiekti ligoninių.

„Žmonės laukia ir tikisi taikos proceso“, – sakė Džizrės vaistininkas Cihanas Sariyildizas.

Panaši padėtis susiklostė pietrytiniame Silopio mieste netoli sienos su Sirija ir Iraku, kur gyventojams apskritą parą draudžiama išeiti į gatves, dažni susirėmimai ir neretai dingsta elektra.

Viena politikė sakė, kad nuo gruodžio 14 dienos, kai buvo įvesta komendanto valanda, Silopyje žuvo 11 civilių. Pasak jos, dėl įnirtingų susirėmimų šeimos negali palaidoti savo žuvusiųjų.

„Silopyje apstu tankų, bet ten tebegyvena žmonės, – sakė Liaudies demokratijos partijos deputatė Aycan Irmez. – Negalime miegoti nei dieną, nei naktį dėl nuolatinio bombardavimo ir šaudymo.“

Ankara, kaip ir Europos Sąjunga bei Jungtinės Valstijose, laiko PKK teroristine organizacija. Konfliktas su šiuo judėjimu tęsiasi jau tris dešimtmečius ir nusinešė dešimtis tūkstančių žmonių gyvybių.

Turkija palaiko tvirtus ryšius su Irako kurdais, bet į pastarųjų tautiečius Sirijoje žiūri su nepasitikėjimu, tad tokia padėtis komplikuoja tarptautines pastangas kovoje su „Islamo valstybės“ (IS) ekstremistais. Vakarietiškos koalicijos prieš IS akimis, ir Sirijos ir Irako kurdai yra įrodę esą patikimi sąjungininkai, kad juos galima būtų apginkluoti ir paremti.

Puolimui Turkijos pietryčiuose prasidėjus, viena aukšto rango pareigūnas sakė žurnalistams, kad kurdų jaunimas dalyvauja sukilime, kurį sužadino kovos Sirijos pasienio mieste Kobanėje, kur kurdai yra įtvirtiną de facto autonomiją ir atlaiko žiaurią IS kovotojų apsuptį.

Šis pareigūnas kaltino Turkijoje veikiančius kurdų sukilėlius gyventojų panaudojimu kaip skydais, kuriais prisidengdami jie šaudo į turkų saugumo karius iš savo namų ir neleidžia gyventojams pasitraukti iš karo veiksmų zonos.

Jis tvirtina, kad vyriausybė mėgina išvengti civilių aukų ir pažeisti žmogaus teisių pažeidimų; jos pareigūnai, pavyzdžiui tiria galimus žmogaus teisių pažeidimus po spalį socialiniuose tinkluose parodyto vaizdo, kaip gatve pietryčių Turkijoje velkamas prie saugumo pajėgų visureigio pririštas lavonas

Kalbėdamas, kaip įprasta, anonimiškai, jis tvirtina, kad grįžti į taikos procesą įmanoma tik tada, jei „nė vieno ginkluoto (kurdų) kovotojo neliks Turkijoje“.

Daugelis kurdų jaučia, kad dabartinis smurtas ima viršyti dešimtojo dešimtmečio laikų lygį. Nes dabar, ne taip kaip tada, tankai šaudo į kovotojus, įsitvirtinusius gyvenamuosiuose Džizrės ir Silopio rajonuose. Ginkluotų susirėmimų apstu Nusaibine, Dargečite, Varto mieste ir Dijarbakyro istoriniame Suro rajone.

„Pradžioje vyriausybė naudojo lengvuosius ginklus, o dabar ji naudoja sunkiąją ginkluotę“, – sakė Abdullah Ekinci, žmogaus teisių aktyvistas, pasitraukęs iš Džizrės su šeima prieš pat saugumo pajėgų operacijos pradžią.

„Negalima naudoti tankus civilių teritorijose. Vyriausybė panaudoja neproporcingą jėgą“, – sakė jis.

Jo vertinimu šalies pietryčiuose kaip spąstuose atsidūrė daugiau kaip pusė milijono žmonių. Daugelis šeimų, ypač didelės ir skurdžios, neturi galimybės net pasitraukti.

Abi pusės keičia savo taktiką ir regis pasiryžusios kautis iki mirties, sakė A.Ekinci; tokia strategija tik didina aukų ir žmogaus teisių pažeidimų skaičius. Jis kaltino PKK, kad jos kovotojai minuoja barikadas ir kelia pavojų civiliams.

„Abi pusės, kaip tik dabar pažeidinėja žmogaus teises“, – pabrėžė A.Ekinci.