„Šiandien ir rytoj priimsime sprendimų sustiprinti savo
gynybą ir atgrasymą“, – J.Stoltenbergas sakė per spaudos
konferenciją, pradėdamas dviejų dienų NATO gynybos ministrų
susitikimą Aljanso būstinėje Briuselyje.
„Tikiuosi, kad gynybos ministrai sutiks sustiprinti mūsų
išankstinį sutelkimą Aljanso rytinėje dalyje, – sakė jis. –
Tai pasiųs aiškų signalą. NATO atsakys kaip viena (jėga) į bet
kokią agresiją prieš bet kurią mūsų sąjungininkę.“
Šis išankstinis pajėgų sutelkimas, kuriame, kaip sakė
diplomatai, dalyvaus ne daugiau negu 6 tūkst. rotuojamų karių, yra
dalis NATO „šiuolaikinio atgrasymo“, kuris buvo suplanuotas
daugiausiai kaip atsakas į Ukrainos krizę ir 2014 metais Rusijos
netikėtai įvykdytą Krymo aneksiją.
Ši koncepcija – kartu su didinamu gynybos finansavimu po daug
metų trukusių karpymų po Šaltojo karo – numato iš anksto
dislokuoti Aljanso rytinio sparno šalyse nedideles pajėgas ir
karinę techniką, kad iškilus bet kokiai krizei būtų galima
nedelsiant atsiųsti pastiprinimą.
Prognozuojama, kad NATO lyderiai oficialiai pritars šiems planams
per liepą vyksiantį Aljanso viršūnių susitikimą Lenkijoje, kuri
kartu su kitomis Rytų Europos šalimis ragino bloką nuolat
dislokuoti pajėgas palei sieną su Rusija.
Kitos NATO narės vengė imtis veiksmų, kurie, anot jų, būtų
grįžimas prie Šaltojo karo laikų priešpriešos su Rusija, juolab
kai siekiama Maskvos pagalbos sprendžiant kitus konfliktus – kaip
antai Sirijoje.
J.Stoltenbergas pabrėžė, kad nebus sugrįžta į „tas
Šaltojo karo dienas, kai bazėse laikėme šimtus tūkstančių
karių“.
Paklaustas, ar dislokuotos tik nedidelės pajėgos, prieš kurias
nukreipta agresija inicijuotų didesnio masto Aljanso atsaką, bus
pakankamai svarus veiksnys Rusijai atgrasyti, generalinis sekretorius
atsakė tuo neabejojantis.
„Tikime, kad tai geriausias būdas atgrasyti pasikeitusioje
saugumo aplinkoje“, – teigė jis.