NATO stiprina Rytų Europos šarvus

Belgijos sostinėje vykstančiame NATO susitikime gynybos ministrai patvirtino planus sustiprinti Aljanso partnerių Rytuose gynybines pozicijas.

Kad atbaidytų Rusiją, NATO rengiasi Rytų Europos regione dislokuoti daugiausia pajėgų nuo Šaltojo karo laikų.

Rytų Europoje ruošiamasi daugiau lėšų investuoti į infrastruktūrą greitojo reagavimo pajėgoms, kad jos reikalui esant galėtų būti greitai perkeltos į regioną.

Čia taip pat bus vykdoma daugiau karinių pratybų.

„Sustiprintas pasirengimas ir didesnis mūsų pajėgų buvimas regione yra įrodymas, jog NATO pasiryžusi ginti visus sąjungininkus, nesvarbu, iš kur kyla grėsmė“, – vakar kalbėjo NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Kaip konkrečiai bus padidinti pajėgumai, bus susitarta vėliau: susitikimas skirtas tik įtvirtinti dokumentuose naujus NATO planus Rytų Europos regione.

Ir nors Rytų Europoje bus dislokuotos didesnės karinės pajėgos, anot NATO vadovo, daugiausia Aljanso dėmesio, atsižvelgiant į šiuolaikinę saugumo situaciją, bus skiriama sustiprinti ir praplėsti infrastruktūrą, kuri skirta greitojo reagavimo pajėgoms.

„Mes prisitaikome prie kintančios saugumo aplinkos, – aiškino J.Stoltenbergas ir pridūrė, kad NATO siekia, jog reikalui esant būtų įmanoma greitai sustiprinti pajėgas. – Gyvename kitokiu metu nei per Šaltąjį karą, kai palei sienas buvo sutelkta šimtai tūkstančių karių.“

Vakar taip pat buvo pasirašytas svarbus dokumentas, kuriame NATO ir Europos Sąjunga sutarė bendradarbiauti kibernetinio saugumo srityje. Taip įtvirtintas dviejų organizacijų bendradarbiavimas siekiant atremti hibridinio karo grėsmes.

O šiandien, antrąją susitikimo dieną, bus aptariama Gruzijos saugumo situacija.

Prieš prasidedant vakarykščiam susitikimui Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Michaelas Fallonas pranešė, kad britai ketina pasiųsti penkis karinius laivus į Baltijos jūrą.

„Mūsų NATO kontingento didinimas siunčia svarbią žinią mūsų priešams, kad esame pasiruošę reaguoti į bet kokią grėsmę ir ginti savo sąjungininkus, – sakė gynybos sekretorius. – Mūsų laivai bus pasiųsti kaip NATO Karinių jūrų pajėgų grupės, Priešmininių laivų junginio ir pratybų BALTOPS dalis.“

Taip pat teigiama, kad nemažas britų karių skaičius turėtų prisijungti prie naujų, maždaug 6 tūkstančius karių turėsiančių NATO pajėgų, kurias dislokuoti ketinama šešiose su Rusija besiribojančiose šalyse: Lenkijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje.

Didėjančia NATO jėga Baltijos šalyse stengiamasi atgrasyti Rusiją nuo minties pakartoti Ukrainos scenarijų.

Kiek anksčiau šį mėnesį JAV paskelbė keturiskart didinanti savo gynybos biudžetą Europai.

Reaguojant į Rusijos veiksmus, Lietuvoje jau anksčiau buvo dislokuota kuopa JAV karių, karinė technika ir įkurtas nedidelis NATO štabas.

Be to, visos Baltijos šalys siekia, kad kiekvienoje iš jų būtų dislokuota po tarptautinį batalioną. Papildomų NATO pajėgų ir nuolatinių bazių siekia ir kaimyninė Lenkija.

Vakarų sąjungininkai sutinka siųsti laikinas pajėgas, bet siūlymai steigti nuolatines bazes dar paramos nesulaukia. Mat nerimaujama dėl Rusijos reakcijos.

Maskva savo ruožtu tvirtina, kad papildomą NATO infrastruktūrą prie savo sienų laiko grėsme, ir žada imtis atsakomųjų priemonių, jei Baltijos valstybėse būtų įkurtos nuolatinės bazės. („Nato.int“, BNS, LR)

Didelio atgarsio sulaukė praėjusią savaitę JAV analitinio centro „Rand“ paskelbta išvada, kuri privertė sunerimti dėl Baltijos šalių saugumo. Analitikai tvirtino, kad Rusija galėtų užimti Rytų Europą vos per tris dienas.

Išanalizavę kiekvieną galimą karo scenarijų JAV analitikai padarė išvadą, jog Rusijai užtektų nuo 36 iki 60 valandų, kad su 27 savo sunkiai ginkluotais batalionais prasiveržtų pro vos 12 NATO batalionų ir užimtų Baltijos šalis.

Analitikai taip pat teigė, kad NATO sausumos pajėgos neprilygsta Rusijos. Jie neturi kovinių tankų kaip Rusija. Aljansas taip pat neturi daug erdvės manevrams, jei Rusija spaustų dar iš Kaliningrado srities.

Analitikai teigė, kad katastrofiško scenarijaus galima išvengti, bet tai Aljansui brangiai kainuos. Jie tvirtino, kad oro pajėgos ir artilerija bei dar septynios brigados, kurių trys sunkiai ginkluotos, Baltijos regione būtų pakankamos priemonės norint „išvengti staigaus Rusijos išpuolio“.