Susitikime dalyvavusios 17-a šalių susitarė „įgyvendinti šalies masto kovos veiksmų nutraukimą, kuris, kaip siekiama, prasidės po savaitės“, sakė JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry po ilgų derybų, kurioms jis pirmininkavo kartu su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.
Šis susitarimas, regis, yra kompromisas tarp Jungtinių Valstijų, kurios norėjo, kad paliaubos būtų paskelbtos nedelsiant, ir Rusijos, kuri kovos veiksmus siūlė sustabdyti nuo kovo 1 dienos.
Toliau bombarduos islamistus
Tiesa, susitarimas dėl kovos nutraukimo neapima karinių veiksmų prieš teroristines grupuotes „Islamo valstybė“ ir „Al Nusros frontas“. Prieš šias grupuotes kova vyks ir toliau.
O Rusija taip pat nepažadėjo nutraukti oro antskrydžių kampanijos. Tačiau S.Lavrovas dar kartą pabrėžė, kad bombarduojami tik teroristų taikiniai, o tai susitarimas leidžia.
„Mūsų oro pajėgos toliau veiks prieš šias organizacijas“, – pažadėjo Rusijos užsienio reikalų ministras.
Tačiau Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Philipas Hammondas pareiškė, kad susitarimas veiks tik tokiu atveju, jeigu Rusija nustos bombarduoti nuosaikių sukilėlių pozicijas.
„Rusija tikina, kad taikosi į teroristų grupuotes, tačiau nuolatos apšaudo ne ekstremistus, o civilius. Jeigu norime, kad susitarimas veiktų, bombardavimas turi baigtis – jos kovos veiksmų sustabdymas ilgai nesitęs, jeigu nuosaikios opozicijos grupės ir toliau yra pavojuje“, – kalbėjo P.Hammondas.
Tarptautinė Sirijos palaikymo grupė taip pat susitarė „nedelsiant paspartinti ir išplėsti humanitarinės pagalbos teikimą“.
„Tvarus (pagalbos) teikimas prasidės šią savaitę – pirmiausiai teritorijose, kuriose ji reikalingiausia, o po to – visiems sunkioje padėtyje atsidūrusiems žmonėms visoje šalyje, ypač apsiaustose ir sunkiai pasiekiamose teritorijose“, – aiškino J.Kerry žurnalistams po beveik šešias valandas trukusio susitikimo viename Miuncheno viešbutyje, užsitęsusio iki penktadienio paryčių.
Laukia konkrečių veiksmų
Taikos derybos įstrigo anksčiau šį mėnesį kaip reikiant nė neprasidėjusios, kai Sirijos prezidentui Basharui al-Assadui ištikimos pajėgos, palaikomos Rusijos aviacijos, suintensyvino puolimą prieš svarbią sukilėlių tvirtovę Alepą.
Dėl bombardavimų 50 tūkst. žmonių buvo priversti palikti savo namus; opozicijos pajėgos buvo praktiškai apsuptos, o nuo šio puolimo pradžios vasario 1 dieną žuvo apie 500 žmonių. Tai buvo naujas didelis smurto pliūpsnis kare, nusinešusiame jau per 260 tūkst. žmonių gyvybių.
J.Kerry sakė, kad derybos tarp sukilėlių ir režimo atsinaujins kiek įmanoma anksčiau, bet perspėjo, kad „turime tik žodžius, surašytus popieriuje, o mums reikia artimiausiomis dienomis pamatyti konkrečius veiksmus“.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris pritarė šiai pozicijai, pridūręs, kad „artimiausiomis dienomis pamatysime, ar tai tikrai yra proveržis“.
Perspėja dėl gresiančio pasaulinio karo
Pradedant derybas atmosfera buvo niūri: Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas netgi perspėjo dėl galinčio kilti „naujo pasaulinio karo“, jeigu Persijos įlankos valstybės pasiųstų karių į pagalbą Sirijos opozicijos sukilėlių pajėgoms.
Tačiau darbo grupė parengė dokumentą, kuris byloja apie netikėtai glaudų bendradarbiavimą tarp pagrindinių veikėjų, nors tebetvyro padidėjusi įtampa dėl Maskvos vykdomos bombardavimo kampanijos.
S.Lavrovas paragino užmegzti „tiesioginius kontaktus tarp Rusijos ir JAV kariškių“ Sirijoje, pridūręs, kad derybos dėl politinio pereinamojo proceso „turi prasidėti kiek įmanoma anksčiau, be ultimatumų ir išankstinių sąlygų“.
J.Kerry savo ruožtu pabrėžė, kad kovos veiksmų nutraukimas būtų taikomas visoms konflikto šalims, išskyrus „teroristines organizacijas“ – džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“ ir su „al Qaeda“ susijusią grupuotę „al Nusra Front“.
Susitikimo dalyviai pabrėžtinai naudojo „kovos veiksmų nutraukimo“ terminą, kuris yra aptakesnis negu visiškų paliaubų sąvoka. Jungtinių Tautų darbo grupė, vadovaujama Rusijos ir JAV, ateinančią savaitę stengsis „išplėtoti sąlygas ilgalaikiam, visokeriopam ir tvariam smurto nutraukimui“, sakė J.Kerry. Kita darbo grupė rūpinsis humanitarinės pagalbos teikimu.
Be kita ko, ji turės spausti Sirijos vyriausybę atverti kelius, nes kol kas buvo patenkinti tik keliolika iš 116 JT pateiktų prašymų leisti nugabenti humanitarinės pagalbos siuntas. „Ši darbo grupė susitiks rytoj Ženevoje, – sakė J.Kerry. – Ji kas savaitę pranešinės apie pažangą arba jos stygių, kad užtikrintų nuoseklią, savalaikę ir patvirtintą prieigą (pagalbos kroviniams). „
Rusijos ir JAV nesutarimai
Rusija ir JAV vis dar smarkiai nesutaria dėl kai kurių klausimų, ypač dėl B.al Assado likimo. Abi šalys ketvirtadienį žarstė viena kitai kaltinimus, o Pentagonas tvirtino, kad Rusijos aviacijos smūgiai sugriovė ligonines Alepe ir neigė Maskvos pareiškimus, esą tam miestui smogė JAV lėktuvai.
Sirija yra svarbi Rusijos ir Irano sąjungininkė, o apžvalgininkai sako, kad Maskvai naudingas šio karo sukeltas chaosas, ypač pabėgėlių krizė Europoje. Vašingtonas, vengiantis įsitraukti į dar vieną painų karą po to, kai išbrido iš liūno Afganistane ir Irake, kritikuojamas nededantis pakankamų pastangų padėti sukilėliams.
Amerika sutelkė dėmesį į kovą su IV džihadistais, užėmusiais dideles teritorijas Sirijoje bei Irake, bet mažiau kišosi į pilietinį kartą tarp režimo ir opozicijos pajėgų.
„JAV atsisakė minties nuversti Assadą, – sakė Paryžiuje įsikūrusio Strateginių tyrimų fondo analitikas Camille'is Grand'as . – Kerry atrodo linkęs sutikti su beveik visomis kitomis priemonėmis, kad ši krizė būtų išspręsta.“
Dėl šio konflikto taip pat padidėjo įtampa tarp Turkijos bei jos sąjungininkių Vakaruose. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pasmerkė tvirtėjančius Vašingtono ryšius su kurdų sukarintomis grupuotėmis kovoje prieš IS, sakydamas, kad dėl to regionas gali virsti „kraujo ežeru“.
